Silent Cries Divide The Nights
Now WE gotta find out
That summer's evening's gone!
WE lived a daydream, embracing,
What WE called HOME!
Now WE gotta wake up!
Do WE really think the world to be a
Creative oversight?
Do WE really believe in senseless power?
OD(D) forces will reveal - expose
The true essence of things,
The reason of all,
that has come into its existence!
No more SILENT CRIES will be able
To divide all OUR lonely inner nights,
Fragrances of TRUTH will call for US!
Will WE ever find out, what means: TO BE?
Will WE spread IT out, the day WE SEE?
While WE're exploring thousand mighty miles
In the lost and new-born,
only TRUE KINGDOM?!
The Vision - Burning
The counterfeit master of the world
Will call for his empire!
He's the demon of illusion, sorrow,
Darkness, mourning, and appearance,
Forests will explode and on red wings
SPIRITS will ascend into the sky!
Cities will catch fire and they'll carbonize
So unbelievable hot, silent and dry!
WE will BURN - FIRE
These corroding flames, they will seize,
Surround US too,
YOU IS the victim - the dormant peace!
WE will BURN,
the air will be afraid of OUR mortal frame,
ETHEREAL WE ARE, the air WE breathe,
The storm that's stirring up all fire!
I see, OUR life and limb will still
Not come to harm by this conflagration,
That's the reason why WE still think
Of everything to be alright,
Although OUR hidden SOULS already dwell
In seas of flames, red hot solution!
How will WE stand the FIRE
TOMORROW?
Vienas iš sėkmingiausių Eloy kūrinių, kurį daug gerbėjų rašo į aukščiausias pozicijas ar lygina su britiško progroko grandais. Išties, labai patraukli struktūra, labai gera instrumentinė šio kūrinio pusė. Kol kas mane labiau laiko Ocean ir Power and the Passion albumai, bet dabar su atlaidesniu požiūriu pradedu žiūrėti į Silent Cries And Mighty Echoes, o taip pat ir Dawn.
Šičia lengviau, šičia taip viskas akivaizdu, kad norisi man dabar paspausti play mygtuką iš naujo, nes Eloy stilius man yra lengvas ir gerai įsisavinimas, nė joks principinis (kaip kokie King Crimson, kurie kartais savo aštria melancholija užknisa). Taip, progresyvus kūrinys. Ką norėčiau pastebėti - labai daug panašumo į Pink Floyd. Na, vokalas ne, bet ilgi ir atmosferiški sintezatoriaus garsai fone - visiška Wright'o stiliaus dubliacija. Lengva gitara su tęstinėmis solo partijomis - labai panašu į Gilmoro grojimą. Na, Pink Floyd nebent pasižymėjo tuo, kad jie sukurdavo vis kažką konceptualiai kitokio ir jų stilius buvo įtaigesnis.
Bet vat toks lengvumas, atsiduodantis nuo Eloy muzikos, mane prikausto tada, kai esu pavargęs nuo kažkokių sudėtingų kūrinių (dabar suryjau visą Genesis - Supper's Ready, kuris man yra vienas sunkiausiai klausomų kūrinių progroko ilgųjų masterpiece'ų repertuare, tai norisi kažko akivaizdaus). 10 balų ir tikrai ne mažiau.
Taip isivaizduoju puslapio koncepcija ir ateities vizija. Rimtumo, logikos, ramybes oaze. Solidus, skrupulingi, informatyvus, glausti vedejai. Nukreiptas i metala ir death.
Visas spam'as yra ir bus trinamas (vadovaujantis 1.3. taisykle). O tamstai siūlau prisiminti, kiek jau įspėjimų esi gavęs iš administracijos, ir elgtis atitinkamai.
VCE, prašau nespaminti nesąmonių (taip, tai ką pasakei apie majonezą, yra grynų gryniausia melagiena, nes žinau, apie kokią reklamą kalbi). music.lt taisyklės nepasikeitė per tą laiką, kol tavęs čia nebuvo ir portale buvo ramu ir taiku.
Tas pavadinimu sutapimas.... kai dege rod island graikijoj, nepatikejau ir ziurejau i zemelapi galvodamas kad dega amerikos valstija rhodes island. Tokiu pat pavadinimu pagal tarima
Anekdotas. Grįžta vyras iš kelionės po Velykų salą visas subintuotas, sugipsuotas. Draugas klausia:
– Kas nutiko? Juk ten ramybės oazė!
– Ai, supranti... Velykų rytą iš įpročio pasiūliau vietiniam pasidaužyti kiaušiniais. Tik nepagalvojau, kad jie ten vis
2014 m. rugpjūčio 7 d. 21:11:31
Vienas iš sėkmingiausių Eloy kūrinių, kurį daug gerbėjų rašo į aukščiausias pozicijas ar lygina su britiško progroko grandais. Išties, labai patraukli struktūra, labai gera instrumentinė šio kūrinio pusė. Kol kas mane labiau laiko Ocean ir Power and the Passion albumai, bet dabar su atlaidesniu požiūriu pradedu žiūrėti į Silent Cries And Mighty Echoes, o taip pat ir Dawn.
Šičia lengviau, šičia taip viskas akivaizdu, kad norisi man dabar paspausti play mygtuką iš naujo, nes Eloy stilius man yra lengvas ir gerai įsisavinimas, nė joks principinis (kaip kokie King Crimson, kurie kartais savo aštria melancholija užknisa). Taip, progresyvus kūrinys. Ką norėčiau pastebėti - labai daug panašumo į Pink Floyd. Na, vokalas ne, bet ilgi ir atmosferiški sintezatoriaus garsai fone - visiška Wright'o stiliaus dubliacija. Lengva gitara su tęstinėmis solo partijomis - labai panašu į Gilmoro grojimą. Na, Pink Floyd nebent pasižymėjo tuo, kad jie sukurdavo vis kažką konceptualiai kitokio ir jų stilius buvo įtaigesnis.
Bet vat toks lengvumas, atsiduodantis nuo Eloy muzikos, mane prikausto tada, kai esu pavargęs nuo kažkokių sudėtingų kūrinių (dabar suryjau visą Genesis - Supper's Ready, kuris man yra vienas sunkiausiai klausomų kūrinių progroko ilgųjų masterpiece'ų repertuare, tai norisi kažko akivaizdaus). 10 balų ir tikrai ne mažiau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas