Noriu šių padangių tamsą
aplėkt nuo čia iki ten
ir sulaukti kol sugrįšiu -
reik įsitikinti pačiam.
Kai būsiu baigęs, ką pradėjau
žymėsiu trasą jam -
Anglijos saulėlydžiui.

Traukinys dardena bėgiais,
nešantis mus tolyn.
Kur jis mus gabena,
kur sustos, kas pasakys?
Jei būsime vieningi
galime grąžinti jį
Anglijos saulėlydžiui.
Mums reikia Anglijos saulėlydžio.

Šiąnakt žemės ritmas aidi mano širdyje
Gal jis niekad nenutils
Aš apsisprendžiau: gyvensiu nuolankiai, 
irstantis liūdesy,
kaip ir gyvena anglai visi.
 [Anglija!]

Visuose darbuose nenustojam
savimi pasikliaut,
o pasiekę kelio galą
mes braunamės toliau.
Ir nors liūdna ir gaila
ko kito iš mūsų laukt?
Tai Anglijos saulėlydis
Anglijos saulėlydis
 [klebone, dar arbatėlės?] – ši replika sakoma, kai kas nors pagadina orą. Dainos potekstėje tai užuomina, kad iš Anglijos pastangų susigrąžinti pasaulinį dominavimą gavosi šnypštas.

Šiąnakt žemės ritmas aidi mano širdyje
Gal jis niekad nenutils
Aš nusprendžiau: rekviem
tenkina juos
Jį girdim diena iš dienos
Toks anglų būdas, vienok.
Aš mačiau Anglijos saulėlydį.
 [Anglija!]