The Nothing
Korn

Man dėl įspūdžio neišlaikymo kilo tokia mintis, kad šiame albume vietomis Korn'ai nepridėjo pakankamai galios. Juk veržlus skambesys yra Korn'ų vizitinė kortelė. Man patinka, koks subrandintas idėjiškai yra šis albumas ir kaip emocionaliai ir melancholiškai kai kurios dainos skamba, tačiau vis tik esminiu trūkumu aš visgi išskirčiau galingų akcentų trūkumą. Man The Darkness Is Revealing, pavyzdžiui, yra tiesiog ikoniškas puikos Korn dainos pavyzdys, nes ši daina neduoda klausytojui pailsėti - ji tiesiog taško. O kas svarbiausia, The Darkness Is Revealing ir melancholiška nuotaika gerai atsiskleidžia. Kažkaip kitos dainos (na dar You'll Never Find Me dedu į aukščiausią lygą) nepriartėjo prie to, nes vis iššokdavo koks momentas, kuris per daug užliūliuodavo mane arba skambėdavo kaip blankus hardroko rifas. Dėl to šiam albumui skiriu 9 balus. 

Suku vertinti net ir po trečios perklausos. Dainos, kad ir geros, neišlaiko tos įtraukiančios jėgos iki dainos galo. Imu blaškytis, klaidžioti ieškodamas sąsajų su ankstesniais Korn albumais. The Nothing vėl turi skausmo persmelktų dainų, kaip pirmuose albumuose. "The end begins" ir "Surrender to Failure", bei "Finally Free" su "This Loss"vienija netekties išgyvenimas. Džonatanas palaidojo žmoną ir savo mamą berods prieš metus, tad trgedijų jam per akis. 

Albumas kažkoks lengvai sunkus, nepatogus, jaukiantis mintis.