The Orphan Epoch
Cosmograf

Aš galvojau iš pradžių, kad gal drąsu, bet po daugybės perklausų aš šį teiginį vis tik pasakysiu: aš manau, kad tai mano mėgstamiausias Cosmograf albumas. Ir tai yra dideli žodžiai žinant, kaip aš dievinu visą Cosmograf diskografiją. Bet šiame albume man viskas veikia nuo A iki Z. Kaip Alvydas teisingai pastebėjo, šiame albume esama daug Heroic Materials stiliaus lengvesnio tono (su viena kita išimtimi), bet kompozicijos tiesiog daug masiškesnės ir ekspresyvesnės savo turiniu. Heroic Materials buvo geras albumas, bet man palikęs silpnesnį įspūdį negu pirmtakai, o vat The Orphan Epoch kažkas paėmė ir suclick'ino. Manau, kad pagal tai, kaip surėdytos kompozicijos šiame albume, jis kiek artimesnis The Man Left In Space arba Mind Over Depth albumui negu Heroic Materials. 

Aš tiesą sakant visas kompozicijas įvertinau 10-uku, man čia sunku prie ko apskritai prisikabinti. Jo, galbūt šiame albume nėra kažko naujo, ko negalėtum tikėtis iš Cosmograf (na, nebent tuos Mariusz Duda braižo elektroninius tonus You Didn't See The Thief įžangoje / užsklandoje bei Empty Box antroje pusėje vertiname kaip inovaciją, bet bendrąja prasme eksperimentavimas su sintezatoriaus galimybėmis Robinui nėra naujiena). Tai galbūt originalumo dėmuo nėra stipriau išreikštas. Na, gal Robino falseto momentai ne kiekvienai ausiai skirti. Bet tai yra maždaug viskas – tokios mažos kritikos detalės, kurios man asmeniškai yra menkos svarbos. Daugiau iš instrumentuotės, iš kompozicijos pozicijų man tiesiog viskas veikia. 

Mano favoritai truputį kiti negu Viltės, tačiau man atrodo, kad mes visi trys sutinkam ties Division Warning – tai įspūdingiausia albumo daina ir vienas geriausių Robino Armstrongo sukurtų opusų. Neoklasikinė pianino įžanga įveda mus į labai šauniai, erdviai skambantį sintezatoriaus, pianino ir lengvų mušamųjų motyvą, kuris plėtojasi plėtojasi ir stojus sunkesnei elektrinei gitarai įgyja dar daugiau masės. Ir tokios desperatiškos, bene apokaliptinės energijos pliūpsnis nubloškia priedainyje. Čia yra tiesiog nuostabus kontrasto poveikio kompozicijoje pavyzdys – priedainis savo energija, savo garso lygiu kontrastuoja su posmu ir išspaudžia maksimalų efektą, bet harmoniškai puikiai tinka į kompoziciją, nesukelia keistų klaustukų klausytojui. Visą kūrinį uždaro viena geresnių Robino gitaros solo. 

Man kiek didesnį efektą padariusios kitos dainos visgi yra We Are The Young bei The Road Of Endless Miles. Gal netgi ir Empty Box pridėčiau prie didesnių savo favoritų. We Are The Young, vėlgi Alvydas gerai apibūdino, yra to vėjavaikiško nostalgiškumo ir ši daina neša gerą pozityvią energiją. Melodija it lupta iš The Man Left In Space albumo, netgi kažkiek atmosferiškai primena titulinę to albumo dainą. Labai skoningas prie būgnų talkinančio Kyle Fenton grojimas vidurinėje dainos sekcijoje. Vieną didelį pasitenkinimo skambančia muzika tašką pasiekiu ties Robino finaliniais sušukimais „We Are The Young“, bet po to skambanti instrumentinė sekcija yra pffffffff.... vienas geriausių Cosmograf instrumentinių segmentų diskografijoje. Gitara ir būgnai užduoda puikų toną, bet man ten vargonas su bosu tokios žvaigždės yra. Keista asociacija, bet aš klausydamas vargonų partijos toje dainoje prisimenu vidurinę sekciją iš Oranssi Pazuzu dainos Valveavaruus – abu tiesiog be galo spalvingi ir efektyvūs vargonų pritaikymo modernioje muzikoje pavyzdžiai. 

The Road Of Endless Miles yra viena iš dviejų gitariškesnių dainų albume (kita būtų Kings And Lords), tiesiog labai smagi aranžuotė dviems gitaroms (elektrinei ir akustinei) ir orkestriniai sintezatoriaus muliažai labai tikslingai sudėlioti. Aš taip pat myliu Robino vokalinį pasirodymą šioje dainoje. Jis nėra kažkaip ten virtuoziškai artistiškas, tiesiog neperdėtai emocingas, ypač paskutinėje dainos strofoje. 

Empty Box prasideda labai lengva, atmosferiškai, man jos melancholiškai tykus motyvas primena The Hay-Man Dreams albumą... atrodytų, amalgamuotum Tethered And Bound ir Cut The Corn dainas bei šiek tiek prislopintum jų toną ir gautum Empty Box. Man patinka ta tykuma aranžuotėje, tinkama daina žiemos vakarais, turi ji tokio niūraus noktiurniškumo. Bet antros pusės prasprogimas su tuo įkvepiančiu Mariusz Duda braižo sintezatoriumi ir gitaros solo yra tai, kas man padaro šią dainą išskirtinę albume. 

Man patinka ir Seraphim Reels lengvumas su tikrai skaniu saksofono grojimu (kas groja saksofonu? credit'uose nematau jokios info apie tai), patinka ir Kings And Lords rokiškesnė ambicija, nukelianti mintimis į The Unreasonable Silence ar gal net Mind Over Depth albumus. Jos wah-wah gitaros garsas tikrai labai fun, ypač soluotėje dainos pabaigoje. Jei labai reikėtų, You Didn't See The Thief paminėčiau kaip silpniausią 10-uką iš savo duotų, nes mane labai suintrigavo tie riverside'iška boso / pianino / sintezatoriaus sinkopė pradžioje ir pabaigoje, bet dainos viduryje nesu didžiausias viso Robino dainavimo falsetu fanas ir tie na-na-na-na-na-na fill'ai tampa kiek per daug nuvalkioti po kelių perklausų. Bet vis tiek – stipri, didelį malonumą nešanti kompozicija!

Išvada: 10 balų, be jokių kalbų. Puikus, pavyzdinis modernaus progresyvaus roko darbas, ne prastesnis už šio žanro klasikas (o kai kurias ir pranokstantis).  

Na šis albumas toks, kad po jo įdėmios perklausos reikia biški pasėdėti ir pamąstyti. Labai daug kas man The Orphan Epoch dainose tinka ir patinka - praktiškai visa muzikinė stilistika yra visiškai mano skonio. Kai kuriose dainose išryškėja žavaus pianino momentai, svajingas saksofonas, ir žinoma, nuostabios gitaros partijos. Galima klausyti ir klausyti.

Stipriausios albumo dainos man yra Division Warning, Kings and Lords bei You Didn't See The Thief. Pastaroji tikrai sunki, po šimts, bet ir be proto graži. Kažkaip pirmosios perklausos metu neišgirdau to grožio, bet tikriausiai dėl to, kad tuo metu ėjau gatve, ir einant ne visada pavyksta taip klausyti, kaip ramiai atsisėdus namuose. 

Ranka kyla parašyti 10, bet turiu stabdyti ją, nes visgi nėra toks tobulas albumas pagal vertinimus, tad rašau itin stiprų 9-tą. Vienas geresnių girdėtų albumų 2025-aisiais.

Cosmograf, tikriau Robino Armstgrongo projektą, pamėgau ir užgulęs klausau nuo Mind Over Depth, tada dar prisidūriau Man Left in Space. Šių metų albumas The Orphan Epoch, tęsia Heroic Materials sušvelnintą toną. Albumą pradėjusi Division Warning ramią akustinę gitaros- fortepijono tandemo pradžią užleidžia svajingam instrumentalui su tokia pat akustine posmo pirma puse. Antroji posmo pusė grynai Briuso Dikinsono, tiesa, kiek sutramdyto, projekcija, net plaukai pasišiaušė, kokios skirtingos dalys. Efektas pasiektas. Viena stipriausių albumo dainų. Ilgoji We Are The Young  sūpuoja, liūliuoja nerimastingą ir ilgesingą melodiją iš mokyklos laikų su trumpomis vokalinėmis šviesesnėmis properšomis. Visa daina tai retrospektyvus jaunystės metų perkainavimas, o jos pabaiga nuskamba labai pinkfloydiškai ir todėl atrodo dar labiau giliaprasmiška. Seraphim Reels tokia pat lyriška, bet jau melancholijos pakąstą melodija apie buvusios ar siekiamos meilės viziją. Čia jausmus apotezuoja saksofonas. Kings and Lords mano atrinkta į metų topą. Dainos įžanga vos ne Iano Andersono mažosios gitaros A Thick as a Brick taktai, po kurių seka  a la spagetti vesternų muziką, bet posmas jau grynai Robino Armstrongo stilistiką atitinkantis tvarkingo nepretenzingo prog roko pavyzdys, itin melodingas, malonus ausiai ir įtraukiantis. Instrumentinis pragrojimas kiek sunkesnių rifų seka. Viskas kartojasi du ar tris kartus. Paprasta, bet tuo ir nuostabu.

Sunkios slogios nuotaikos dramatiška iki kraupumo daina You Didn‘t SeeThe Thief lyg Operos fantomas išlieja skausmą dėl brolio (mirties?). Viena paguoda, jis nematė, nesuvokė, kas tas vagis, atėmęs jį iš šeimos. Labai stipri daina, bet ir slegianti, kad ją velniai. Empty Box neutraliausia daina, kiek pakylėja sielą. Albumą užbaigianti The Road of Endless Miles man sukelia asociacijų su IQ daina Roads of Bones, panašus vokalas ir energetika. Albumas išėjo gegužyje, užteko laiko jį išjausti ir susigyventi.

A, atsirado albumas Spotify, bus lengviau klausytis.

Radau tekstus Genius puslapyje, deja, su klaidomis, matyt surašyta iš klausos. Teko pakoreguoti iš discogo paveikslėlio. Dabar, rodos, viskas tvarkoje.

Aš kažkuriam senesniam Cosmograf albumui tekstus nuo tokio paveikslo transkribavau tiesiai į music.lt, tad galima sakyt, music.lt buvo pirmas tinklalapis, turėjęs tam tikrus Cosmograf tekstus. 

Niekur nerandu albumo lyricsų, teks tenkintis apgailėtinu discogs 600x600 Pixel kokybe.