
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Nepaprastai klaiku.Negalėjimas išreikšti visa ko žodžiais ir supratimo gimimas,kad beprasmybė egzistuoja,kad vienumos nuskandinimas nebaigia jos ląstelių dauginimosi manyje.Vaikiškas optimizmas nebelanko dabartinių minčių slėnių,nebeužvaldo jo bangos mano apsimestinai ramios jūros.Ir bandymas dėstyti mintis tiesiai,tvarkingai nebeužgina minčių bėgimo į šalikėles.Skauda kai užsimiršimo negali prisišaukti savo sielos aimanomis,kai nebetiki, kad tu esi čia.Ir nepatinka klaidų keliai kurie neįveda į tiesos šunkelius.Daug kas nepatinka,daug kas bauginamai atbaido,lyg mušamą šunį šeimininko bevalė ranka.Daug kas pritraukia,lyg neįkvėpiamas nuostabiai spalvingų gėlių kvapas.Kurių apgaulinga atmaina verčia mane žagsėti skraidančiais aplink neišsipildžiusiais norais, pasiekiamais, bet rankomis nepaliestais,mat,rankos dar žymiai per trumpos.. Ir pirštai per platūs,kad apčiuoptų ta siaurą,besispygliuojančią prasmę.Ir per daug negražūs jie, kad tu galėtum juos bučiuoti savo lytėjimu, kad galėtum juos pamilti, kaip myli negestančią vakaro dėjonę,kurią tau mama visada liūliavo iš aukščiau. Man sakė,senelis,tu negausi žydrumo spindinčio,sakė neišjaus tavęs niekas, tik pamyluos galva atbulom ir išnyks įdrėskę rankose žaibuojantį randą.O tu,naivuolė mano,gražuole mano,laižysies vis laižysies, nes viltį aš tau seniai įsodinau giliai ir neišraunamai.Štai taip kalbėjo jis,nes žinojo,kad mano rankos prievartaujamos bus kiekvieno lytėjimo,kad bus nenuplaunamai švarios ir dėl to niekas jų neįžiūrės.Ir keikiau už tai aš savo mylimiausiąjį senelį,už jo žodžių taklumą,už meilės spindulius,kurie išsilaikė dar iki šiol,už jo rankas,tokias matomas ir gilias,švelniai glostančias mano širdies virpesius,už jo neteisingus žodžius,kurie visada mano sieloje skambės jo šaižiu balsu,už jo bučiuojančias akis,kurių spalvos nesugebėjau įžiūrėti.Ir netik,kad keikiau jį visą savo gyvavimo galą,netik, kad už jį meldžiaus šviesiom naktim,netik,kad jo ieškojau jo pėdsakų įspaustų molyje,bet ir tai,kad aš jį mylėjau visom vaivorykštės spalvom.Ir tai,kad aš jį myliu, kaip gyvenimo neatodairišką kintamumą.Ir tai,kad aš ji mylėsiu, kaip visas mano gyvenimo kelias myli mano kojų kvapą.Ne tik tai,nors iš tikro tik tai.Ir nebereikia prasmės,nebereikia stulpų,nebereikia neišreiškiamų žodžių.Ir jau džiaugiuosi nedailiomis,tačiau jo meile išsiuvinėtomis rankomis. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. kovo 27 d. 22:48:58
____________________
angels with needles poked through our eyes let the ugly light of the world in we were no longer blind we were no longer blind
2005 m. kovo 27 d. 22:48:16
____________________
angels with needles poked through our eyes let the ugly light of the world in we were no longer blind we were no longer blind
2005 m. kovo 27 d. 22:16:31
____________________
nenorek, kad per diena pastatytum tai kas statoma metus,,,,