Tikiu. Mėlyna

Mėlyna. Šalta. Toli. Gražu. Ramu. Jūra. Rugiagėlės. Žibutės.

Kodėl žibutės pražydo mėlynai? Toks genetinis jų prakeiksmas. Apsisiautė Alytaus piliakalnis šviesiai mėlyna skraiste, nors manęs dar net nebuvo. Manęs išvis kažkur nėra. Net čia, pamėlusių rankų kūne. Kur aš?..

„Aš perrašysiu viską per pusvalandį. Ant švaraus ir kvepiančio balto lapo su mėlynomis linijomis. Vieną herojų mėlyna spalva gąsdino, mane ji ramina. Mėlyna yra tolio spalva. Ja spindi dangus, ja spindi mano akys. Tyrumas ir skaistumas telpa vienoje spalvoje. Ir jeigu man juodu tušu lieptų nupiešti mėlyną, tai būtų geriausias mano darbas, nes tai būtų vienintelis mano darbas.“

„Tikiu. Gintariniai paveikslai“

Debesys šiandien nėra tobulai balti ėriukai. Kaip sunkūs, rašalo perpildyti vatos gumulėliai, jie kabo virš mano miesto. Jie tamsiai purvinai mėlyni lyg pasiklydę rusų mėlynųjų kačiukai. Štai tokį dangų aš nutapysiu. Pasttelinį dangų su dviem t.

O ant liežuvio galo tas saldus žodis „atostogos“. Žinau, kad egzaminai man pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, dar konsultacijos ir kitokie š... Bet gal pagaliau rasiu laiko susitvarkyti tiek mintis, tiek nuotraukas. Ir taip, šios linijos iš mano asmeninio archyvo. Nežinau, kodėl jas čia įdėjau. Gal man tiesiog patinka mėlyna?

R.J.