Tobulo netobulojo paieškos.

Tobulo netobulojo paieškos.

IstillmissU

Bandymų buvo ne vienas. Dviženkliai skaičiai vainikuoja mano ieškojimus. Aš nuolat ieškau. Kaip pirmykščiai žmonės ant akmens skaldų piešė įsivaizduojamas dievybes, suteiksiančias jiems neregėtą gyvenimą, išradėjai – būsimų mechanizmų schemas, taip ir aš – tarsi tobulo gyvenimo planą braižiau visur, kur papuola, virtualioj erdvėj, ant čekių, sąsiuviniuos, ant Jų kūnų, viršum savo beprotybės. Taigi mano sąraše yra ir ne itin intelektu pasižyminčių vaikinų, ir visiškų primatų, ir labai protingų, net gi per daug (ne intelektualine, o žinių pateikimo prasme), kuomet nelieka nei emocijų, nei žavėjimosi mažais dalykais, nei stebėjimosi, lieka tik intelektas ir sausa informacija, skaityta, išgirsta. Įsiminė draugo frazė tokio tipo žmogui: “Tu tai skaitei, aš tai patyriau”. Žmogus privalo patirt, nereikia farso ir dirbtinių situacijų, tačiau teorinis vertinimas prieš praktinį yra nieko vertas, jei tai tik teorija. Juk nėra teorijos, kurios nebūtų galima nuginčyt, o kur dar milijonai išimčių, būti išimčių vergu – garbė ar prakeiksmas? Taip, aš išimčių vergė. Bet ne dėl to mes čia susirinkom. Ne apie intelektualiuosius, o apie primityvus pakalbėt. Buvo akimirkų, kai pagalvodavau, jog geriau jau primityvas, paskendęs savo būkumo pelkėse nei užknisantis eruditas (ne retai tokie tampa psichologiniais vampyrais, įpareigojančiais savyje ieškot neregėtų duoklių, o neradus nusibausti). Tačiau dabar vengiu žarstytis kraštitinumais, taigi vertinu tą stebuklingą viduriuką, jokiais būdais ne vidutinybę, žmogų, kuriame slypi neišbaigtumas (noras tobulėt ir žinojimas, kad nėra visažinis, kiti to, deja, nežino) ir polėkis, emocija, tokių žmonių akys šypsos ir nulat ieško. Net Vaildas rašė, kad su intelektu žmogaus akys užgęsta, vertinu tą sugebėjimą tuo pačiu metu ir tobulėt, ir kurstyt tą ugnį. Žmogus ir aukuras, ir vaidilutė viename. Vis dėlto mano išsiūgdytas kategoriškumas nulemia, kad daugelis atrodo manęs neverti. Tai būtų galima laikyti susirūpinimo verta yda, tačiau kol dar randu gausybę vyrų (moterims tai tas pats galioja) iki kurių jaučiuosi nepriaugusi arba jaučiu sutapimą, tol esu rami.
Taigi, po galais, ko aš vis dėl to ieškau? Ir kaip piešiu tą tobulą netobulybę?
Visų pirma žmogus turi mokėti sudominti. Ne visi turi iškalbos ar sklandaus, įtraukiančio rašymo dovaną, tačiau į žodį ‘sudominti’ telpa kone visas žmogus, tik ne klausimo “Kas?”, o “Kaip?” pavidalu. Tai lyg gyvenimo, patirties, išmanymo, ir labiausiai išvadų reziumė. Žmogus gali nugyventi spalvingą, įvairovės kupiną, net gi pavydėtiną gyvenimą, tačiau nuo jo išvadų priklausys ir įdomumas. Jei visa tai vertins kaip savaime suprantamą atpildą už jo egzistenciją žemėje – neįdomu, patirtį įvardins darbo pasiekimais – nuobodu, įvairovę skaičiuos Prancūzijos bokštais ir arkom – tuščia. Įdomumas slypi emocinėje patirtyje. Juk ir vertinu ne jo gyvenimą, o jį. Ir mane sudomina tie, kurie kad ir materealias sferas pateikia per savitą emocinę prizmę. Kur kas įdomiau, ką jis jautė būdamas ten ir tada, o ne ką matė. Žmogus privalo sudominti savo išmintim (kiek rimtokas žodis tam, ką noriu pasakyti), ir jo požiūris, įvykių vertinimas, iliuzijos, supratimas – tame turi būti unikalumo, kažkas naujo ir negirdėto, tas jaukus cinkelis. Sakysime, kad nėra lengva išgalvoti kažką naujo, o išgalvoti ir nereikia, net jau girdėti, skaityti, jausti įvykiai ir jų sekos pateiktos savaip, interpretuojant įneša to mano reikalaujamo unikalumo. Ir galiausiai aš turiu tuo PATIKĖTI. Mokėti perteikti girdėta negirdėtai ir įtikinančiai – štai kur sudominimo užtaisas. Gaila, kad tokiais gimstama, o ne tampama.
Reikalauju keistumo. Keistumas domina, keistumas įtraukia. Tarytum kokia sekta, nesusijusi su religija, kuomet nejučiomis imi dievinti, sudievintį tą ‘pranašą’, netyčia atsidurusį greta tavęs ir šnekantį neregėtus dalykus, išreiškiantį absurdiškas fantazijas ir troškimus, kad ir iš kokios sferos jie bebūtų. Žmogus į kurį milijonai klausimų, žmogus iš kurio nei vieno tikslaus atsakymo, ta žavi ir aistringa paslaptis, ne erzinanti, o raminanti.
Jis neturi savęs gailėtis, neturi versti kitų jo gailėtis. Nes gailestis greit tampa apgailėtinu. Sunku atsikratyti apgailėtinų amplua, žymiai patrauklesnis tas, kuris nesigaili, o didžiuojasi, kuris tyliai pasiima ir tyliai perduoda, perdirbęs ir išpuoselėjęs, apšlifavęs ir nugludinęs. Net jei ir daugelis pamąstome, kažin kiek gi susirinktų į mano laidotuves ir kiek gailėtųsi, to nebūtina režisuoti savo gyvasty ir manijakiškai džiūgauti pasižymint kiekvieną užuojautą.
Taip pat žmogus turi mokėti pykti ir nepasitenkinti, nuolatinis nuolaidžiavimas – taip pat nubodu ir artima mano nevertinamam altruizmui. Dažnai vartodama žodį “nuobodu” ir siedama dažniausiai jį su gėriu galiu sudaryti klaidingą įspūdį, kad vertinu tik tai, kas negatyvu, anaiptol taip nėra, visa, ką vertinu matais – pusiausvyra. Baisu, kai atsiranda žymi konkrečių žmogaus savybių persvara, o juk ir tų savybių blogio ir gėrio samprata labai realiatyvi. Tagi pyktis – natūrali žmogaus nepasitenkinimo išraiška, nekalbu apie smurtą ar kvailus barnius, tiesiog žmogus turi mokėti niršti reikiamu metu, kai yra užginčijamas net būdamas teisus, kai jo netenkina mažiau daugiau esminiai įvykiai. Tačiau santykiuose pyktis neturėtų virsti visažinio monologu, tai turi būti dviejų mąstančių asmenybių dialogo užuomina. Nusileisti viskam, nutylėti, užsisklęsti – silpno žmogaus požymis. Savo nuomonei išreikšti yra daugybė civilizuotų būdų. Tik per dažnai žmonės užmiršta turintys kalbos dovaną, o dar dažniau – humanišką, nepakeltą toną tai kalbos dovanai perteikti.
Nekenčiu saldaus, kuris man anaiptol nėra saldus, familiarumo, lipšnumo. Šabloninių frazių, kuomet žmogus kalba žinodamas, kas galbūt patiktų vienos ar kitos socialinės terpės merginai. Kai įvykių eiga išgalvojama, o ne išjaučiama. Mintys veikia konvejerio principu, aplipdydamos vargšes naivuoles identiškais pigiais štampais. Apie natūralumą čia, matyt, nė neverta kalbėt, tai apgailėtina vaidyba. Net jei ir moterys myli ausimis, ne visos odės ir poezijos jaudina. Taip, moterys nori jaustis liaupsinamos, tik nelygu kaip liaupsina, kas liaupsina. Tokiais atvejais be galo svarbus subtilumas, kurybiškumas, vaizduotė. Iš tiesų bendravimo pradžioje liaupsės gali būti puikus įėjimas arba išėjimas tolimesnei santykių eigai. Šabloniniai dangaus kūnų įstatymai į mano akis, iki šleikštulio banalūs eilėraštukai ar išskaityti komplimentai – ne man, aiškus išėjimas. Išraiškinga tyla su baltais kvadračiukais akyse ar subtilios užuominos, sumišimas, chaotiški pasisakymai, primenantys, kad turiu moteriškąjį pradą – durys atsiveria. Svarbiausia, kad būtų spontaniška ir TIKRA - viskas tuo prasideda, viskas tuo tęsiasi, viskas tuo ir užsibaigs.
Natūralu iš žmogaus reikalauti dėmesio. Santykiai – tarsi investicija į savo nuosavą verslą. Nepriklausomai nuo verslo dydžio įdedi didžiulę dalį savęs, neapleidi, laikai, stengiesi, prižiūri, domiesi, tobuliniesi, analizuoji, taigi to pasekoje tikiesi atpildo, kitaip tariant – to paties. Abipusiai mainai. Neužtenka vieno įnašo, tai nuolatinis “Tu man – aš Tau” mechanizmas. Tik visa tai nuo verslo skiriasi tuo, jog viskas vyksta be galo natūraliai, tam nereikia planingumo ir neegzistuoja čia darbo valandos, pravaikštos ir atostogos. Santykiai – darbas nuolat Būti vienas kitam nepavargstant.
Galiausiai reikia to elementaraus švelnumo, kūno kalbos, pabarimų, ramybės, chaosų, permainų ir net rutinos, paskatinimų, priminimų, persivalgymo, alkio, mudviejų tradicijų, aistros (neturi nusibosti liesti!, ieškoti), domėjimosi, reikia juoko, net ašarų reikia (juk tai taip seksualu). Į vieną istoriją turi tilpti drama, komedija, veiksmas, su pakilimais ir nuopoliais, pralaimėjimais, virstančiais laimėjimais. “Tai ir yra patarimai”,- pasakė kartą, kuomet tikinau, jog man patarimų nereikia. Reikia ir buities ir viduramžių puotų eskizų, tarytum ne lovoj užmigtum, ne žemėj pabustum. Jausmas, apimantis visas tavo epochas. Nuostabi iliuzija. Naujas tikėjimas. Lyg visą gyvenimą būtum rašęs laiškus ir pagaliau rastum adresatą, kuriam galėtum tai skaityti, garsiai, patyliukais, emocingai, ramiai, energingai, erotiškai... Improvizuoti ne praeitim, o Tos (ir vis kitos, tampančios Ta) akimirkos nuojauta. Visi norime betarpiško bendravimo, atviro ir net įpareigojančio, juk parodėme daugiau nei bet kam kitam, žinome daugiau nei kiti, radome tai, ko kiti nerado, tačiau turi likti ir mistikos, paslapties, ne vien tos, kuri yra paslaptimi ir mums patiems savyje. Čia kaip pozavimas dailinikui su medžiagos skiaute – nesi apsirengęs, bet nesi ir nuogas, kuomet klausimams nereikalingi atsakymai, o atsakymams net nebūtini klausimai. Žmoguje neturi būti tik savaitė, mėnuo ar metai, žmogus turi asistuoti partneriui taip, tartum jame būtų visas gyvenimas. Kiekvienoje dienoje – nauja dozė žmogaus. Tai ne reabilitacija, tai auganti priklausomybė. Net jei tai nesitęs visą gyvenimą, žmogus negalės sakyti, kad išsisėmė. Santykiai – liga, jų baigtis – (pa)sveikimas? Ir taip didžiąją gyvenimo dalį praleidžiam vieni, taigi viliuosi galėsianti tarti sau, prisibuvau tik Aš, dabar būsime ir Mes. Buvau sveika, noriu sirgti.

https://3.bp.blogspot.com/_Pek8bfVznrk/RyYkeqZoOiI/AAAAAAAAAEs/0gxTXHRE7bk/s320/HiStory+of+love,+passion,+desire,+devotion+%5B01%5D.jpg

2009 m. balandžio 5 d.

IstillmissU / Manoman.

2010 m. kovo 5 d.

IstillmissU / Valdove,

2008 m. lapkričio 26 d.

IstillmissU / juodvarniai mano.

2008 m. lapkričio 7 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (2)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

IstillmissU
2010 m. kovo 5 d. 21:41:09

žinau, Rūta, žinau=) tiesiog visi linkę pasisvaigaliot, susikurt teorijas, idealus ir visa kita vos ne tam, kad kažkas tai imtų ir paneigtų. ieškai daug, kad suprastum, kiek nedaug tereikia

kaip kreipėsi kažkas į poetą, išleidusį mažytę poezijos knygą: ar tik nebūsi suaugęs, kad užsiimi mažais dalykais?
o suaugti aš nenoriu dar, tai ir trokštu kažko didelio.
kad paneigtų

dėl nuostabos veikiausiai.

____________________
gera paklodė visada gali tapti ekranu.

Atsakyti

Felina
2010 m. sausio 26 d. 15:29:11

Zinai ka? Kai manes paklause,kaip supratau,kad tai Jis ir kuo Jis man patinka. Atsakiau,ne kad jis grazus,protingas ir linksmas. Atsakiau,kad kai su juo bunu as patinku pati sau. Esu tokia,koki noriu save matyti. Pusiausvyroj, pilnatvej. Nereikia nieko ieskoti kitame zmoguje,visko reikia ieskoti savyje.

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
DjVaids	Release Me Agnes Carlsson	2
einaras13	Stronger Kanye West Turbūt vienas geriausių gero samplinimo pavyzdžių - sample\'as duoda tik atspirties tašką, bet virš jo einančios melodinės ir vokalinės idėjos yra šviežios ir įdomios	1
malia	Sweet but Psycho Ava Max	1
Konditerijus	Before We Disappear Chris Cornell	1
PLIKASS	Trumpets (Never be the Same Again) Flipsyde	1
Silentist	First of May Tony Hadley Bee gees dainos koveris	0
Alvydas1	Bring Me the Head of Romanez Rome	0
Sahja	Novyj god zhdjot Vera Brezhneva	0