Top 20 grupių 2016-aisiais.

Paskelbęs Top 150 dainų, skubu skelbti ir grupių topą. Šiemet skelbiu 20 grupių, kurių sąrašą matematiškai sukalkuliavau pagal prieš tai darytą dainų ir jų perklausų sąrašą ir man patiko gauti rezultatai, todėl dalinuos matematiniu top20 variantu. Esmė — kuo daugiau taškų, tuo reikšmingesnė grupė man buvo. 

Garbingai už borto liko: Gojira, Anekdoten, Marillion.

20. Sia — 12 t. Nu taip, popsas kartais yra paveikus, bet Sia tikrai nustebino ne visai standartiniais sprendimais pop muzikoje, savo įvaizdžiu, savo vokalu. Įdomi asmenybė.

18-19. Rush — 13 t. Rush 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečio kūriniai buvo klausomi neretai, taip pat "Permanent Waves" (turbūt mėgstamiausias Rush puikiosios eros albumas) vienu metu leidau daug.

18-19. Atheist — 13 t. Atheist visą diskografiją perklausiau šiemet dar kartą, buvo kūrinių, kurių paklausiau ir ne po vieną kartą iš praktiškai visų albumų. Tokiam jazz fusion-death-prog mišiniui tiesiog kartais nesu pajėgus atsispirti.

16-17. Yes — 14 t. Kaip jau dainų tope minėjau, „Relayer“ buvo tas smūgis iš "Yes", bet klausiau ir "90125", kuri išsikrapščiau iš savo CD krūvos dugno, ir į kai kuriuos klasikinius albumus "užmečiau ausį".

16-17. ZZ Top — 14 t. Įsigijau „Tres Hombres“, nes tai fantastiškas sunkaus bliuzroko darbas, bet buvo keletas kūrinių ir iš vėlyvesnių, jau populiarumo viršūnę pasiekusių ZZ Top.

15. New Order — 15 t. Naujasis (nors jau ne toks ir naujas) „Music Complete“ mane privertė užsikabinti ant šios electro/pop grupės, tikrai įdomios kompozicijos.

13-14. Gentle Giant — 17 t. Klasikams vietos visada yra. Klausiau visą diskografiją, nes dariau top50 dainų. Tai nemažai jų buvo prasukta ir ne vieną, ir ne du kartus.

13-14. Dream Theater — 17 t. Po to, kai Dream Theater trejus metus iš eilės užimdavo super aukštas pozicijas mano top10-uke, smūgis į tryliktąją vietą tikrai fatališkas. Na bet po 2015-aisiais padaryto topo truputį jau pabodo juos klausyti, o naujasis The Astonishing buvo ne ypač maloni klausymo patirtis ir neužsiliko mano klausomų dainų grojaraštyje.

12. Depeche Mode — 18 t. Depeche Mode tikrai padarė superinę įtaką man, jų klausiau ne mažiau negu kokiais 2009 ar 2010 metais, kai būtent Depeche Mode muziką pradėjau apibrėžti kaip labai mėgstamą muziką šalia kiek vėliau atėjusios roko muzikos. Ir tik 2011-ųjų gale nukrypimas į psichodeliką, o 2012-ųjų viduryje — į progresyvumą mane kiek atstūmė nuo Depeche Mode. Štai jie ir grįžo.

11. Peter Gabriel — 21 t. Peter'iui per plauką nepavyko pasiekti top10 ir dėl to nepateks į "žymųjį" "Einaro šlovės muziejų", bet tikrai, daug dainų ir daug jų klipų mane paveikė ir prikaustė, Peter'į pradėjau daug labiau vertinti negu 9-ojo dešimtmečio Genesis. 

10. Haken — 24 t. Didįjį top10 atidaro „Haken“, kurie 2016-ųjų pavasarį mane pribloškė su „Affinity“ ir nuo to laiko aš esu nemažas jų gerbėjas. 

9. David Bowie — 25 t. David Bowie dėl labai natūralių priežasčių jau antrus metus iš eilės patenka į mano top10, šįkart net pakilo vieta. Labai daug klausiau būtent sausį, prieš ir po jo mirties. Jo „Blackstar“ man yra metų albumas, taigi, tikrai vertas būti top10.

8. Van der Graaf Generator — 29 t. Iš tikro galvojau, kad VdGG bus kokioj 11 ar 12 vietoj, kaip dažniausiai su jais ir būna, bet ne, labai gero "Do Not Disturb" išleidimas ir top50 darymas bei šiaip dažnas nukrypimas paklausyti kokio "World Record" ir ištempė VdGG iki pat solidžios aštuntos vietos. 

7. Bjork — 30 t. Nu Bjork, žinoma, labai didelę įtaką man daro jau nuo 2015-ųjų.  Ta alternatyvi elektronika, jos šarmingumas, jos klipai... Ir kaip asmenybė, ir kaip atlikėja labai įdomi.

6. King Crimson — 31 t. King Crimson ne tik jau 5 metus tupi mano grojaraštyje be perstojo, bet ir jame tupi "aktyviai". Šiemet ypač daug klausiau 80-ųjų eros albumų ir šiek tiek į dar vėlyvesnius darbus įlindau. Fantastiškus dalykus tuo metu išdirbinėjo King Crimson ir man galbūt reikės pradėti galvoti, kad vis tik ne klasikiniai jų kūriniai mane labiausiai intriguoja, o Belew eros.

5. Devin Townsend Project — 33 t. Žinoma, viskas prasidėjo nuo fantastiško "Ki", vėliau smarkiai įsibėgėjo ir dar paspartėjo su "Transcendence" išleidimu, tikrai labai daug klausytos tos sunkios ir genialios progmetalio kompozicijos.

4. Asia — 36 t. Metų pradžioje šie poprokeriai mane paveikė savo vėlyvesniais darbais "Aura", "Aqua" ir pan., o galų gale sugebėjau ir pirmesnius jų albumus prisijaukinti, taigi, labai daug jų repertuaro dainų man pasirodė patraukliai skambančios ir užkabino.

3. Opeth — 38 t. Trečia vieta, mano pačio nuostabai, tenka Opeth. Nors kitą vertus, jie išleido superinį albumą, klausiau daug pačių pirmųjų jų albumų, prie Heritage kurį laiką sėdėjau, Pale Communion ir Watershed kūriniai taip pat kartais įkrisdavo į mano grojaraštį, taigi, gal ir visai rimti argumentai dėl trečiosios vietos.

2. Fates Warning — 43 t. Žinoma, Fates Warning man su Perfect Symmetry parodė, kaip skamba stiprus, šaltas ir techniškas progmetalis, su Parallels ir Inside Out parodė, kaip į tą technišką skambesį dar galima įvesti melodingumą, o Darkness in a Different Light ir naujasis Theories of Flight — kad net veteranai išlaiko sau super aukštus standartus ir nenustoja daryti originalius dalykus. Tokių kaip Fates Warning daugiau nėra, tuo jie ir ypatingi.

1. Pain of Salvation — 79 t. Ir milžinišku taškų skirtumu auksą paima Pain of Salvation. Absoliučiai visų jų albumų dainos sukosi mano grojaraštyje be galo daug kartų, o perklausos buvo pagrindinis šios taškų sistemos kriterijus, todėl toks didelis skirtumas. Bet iš tikro, nušlavė konkurentus kaip reikiant, nes PoS man ir įkvėpimas, ir pasigėrėjimas, ir genialumas, ir netgi fonas darant įvairius darbus. Visko, ko reikia metų grupės titului.

Šiais metais nauji atlikėjai/grupės, patenkantys į "Einaro šlovės muziejų" — Fates Warning, Asia, Devin Townsend Project, Bjork, Haken.

Auksiniais laureatais pretendavę tapti Anglagard nepasižymėjo, todėl jie lieka pretendentais tapti paprasto laureato titulą.

Šiais metais laureato titulą pagaliau laimi Van der Graaf Generator

Pretendentų kitiems metams į auksinius laureatus yra net trys: King Crimson (jau turintys ir paprasto laureato titulą), David Bowie ir Pain of Salvation. Žiūrėsim, kaip jie mano grojaraščiuose rodysis 2017-aisiais ir ar jų muzika pakankamai įtikinama, kad mane stipriai veiktų trejus metus iš eilės. Dream Theater ir Gentle Giant kadaise tai įrodė. King Crimson ir taip jau keturiskart patekę, tai jų įrodinėjimas būtų nebent simboliškas.

Išsami situacija, kaip atrodo ir kas yra "Einaro šlovės muziejus", kuris papildomas kiekvienais metais nuo 2011-ųjų, galite pažiūrėti žemiau paveikslėlyje.