Olen valvonut liikaa
Iho kalpenee
Otsan luu kuultaa valossa
Luonnon valossa yön hengitys tihenee
Ja valveavaruus virtaa
Polku on tulessa
Polku on tuhkana
Metsän varjoon kadonneet jäljet
Unien haalistuneet värit
Kallo irvistää ihon alta
Mullassa idiootin virne
Luutuneena naamaan
Kosmos
Mestari
Vereni mustenee silmissä
Kun oksat työntyvät syvälle kehooni
Kosmos
Mestari
Anna lupaus tai enne
Että särjet tämän ikonin
Kosmos
Mestari
Niele hajoava mieli
Valveavaruus ne tik uždaro puikų Värähtelijä albumą. Jis taip pat meta užuomina į tai, koks bus Oranssi Pazuzu skambesys po 4 metų, kai jie išleis kitą studijinį albumą Mestarin Kynsi. Värähtelijä albume klavišinių ir apskritai sintezatorinių manipuliacijų nėra jau tiek daug, tai nėra taip jau labai elektronikos inspiruotas albumas, bet Valveavaruus kompozicijoje į psichodeliškai atmosferinį muzikos pluoštą grupė įsiuva įvairių sintezatoriaus manipuliacijų (įžangoje), bene bažnytiškai skambančių vargonų (vidurinėje sekcijoje) ir riebų sintetinį bosą, greičiausiai boso pedalą trečiajame kūrinio trečdalyje. Nors yra avantiūristiškų vargonų Saturaatio dainoje, griausminga vargonų siena Havuluu kulminacijoje, bet sintezatoriaus manipuliacijos albume gan retos, pasirodo tik protarpiais ir dažniausiai antrame plane. Valveavaruus dainoje šitie bene elektroninę muziką primenantys elementai tampa daug atviresni ir tokia pati filosofija tęsiasi tiek Mestarin kynsi, tiek Muuntautuja albumuose.
Valveavaruus nėra mano mėgstamiausias kūrinys albume, jo pirma pusė man kartais prailgsta. Bet nuo vidurio tas vargonų skambesys taip mane įsiurbia, o tą riebų bosą tiesiog dievinu. 10 balų su minusu.
Aš dabar apskritai mėgstu nagrinėti Camel. Idealiai tinka vakarais klausytis man. Ir man yra sunki užduotis išsirinkti mėgstamesnius jų albumus, nes apskritai myliu jų skambesį. Bet galbūt pavyks tai padaryti šiomis dienomis kaip nors.
Kaip, beje, ir The Single Factor. Albumas, kurio kadais nebaisiai mėgau (ir daugelis jo nevertina už supopsėjimą), bet paskutinius kelis metus man tai yra nuotaiką pakeliantis lengvas klausinys. 2023 remasteris to albumo puikios kokybės.
Tu labai man artimus dalykus paskutiniu metu klausai Rain Dances be galo artimas man Camel albumas. Ne pats geriausias objektyviai, bet galimai tas albumas, kurį labiausiai mėgstu užsidėti grotuve.
Šiaip apskritai ankstyvesnė kūryba man gan stipriai skiriasi. Gal tiesiog galima vadinti brandumu su metais, panašiai kaip dabar The Cure naujausias albumas brandus ir stipriai kitoks, palyginus su ankstyvaisiais.
Aš tai vat vakar trumpam pasinėriau į diskografijos nagrinėjimą, bet daugiau ankstyvesnės. Naujesnei dar reikėtų vėliau skirti laiko. Bet Ghosteen be abejo jaučiasi kaip išskirtinis albumas, net be didesnių lyginimų.
Nickas ir chebra labai mane poliarizuoja... jie turi labai vidutiniškų dainų įvairiuose albumuose, kurios manęs visai nejaudina. Bet tada iš niekur nieko mane nutrenkia tokiais briliantais kaip Wonderful Life, Jesus Alone ir Spinning Song.
Aš buvau smarkiau pasinėręs į blogų sėklų diskografiją 2022 vasarą (būtent kai Vingyje jie koncertavo). Tai turiu pripažint, iš modernesnių albumų man Ghosteen pasirodė stipriausias. Deja, nutrūko diskografijos klausymai nepriėjus klasikinių albumų.
2025 m. balandžio 22 d. 16:47:35
Valveavaruus ne tik uždaro puikų Värähtelijä albumą. Jis taip pat meta užuomina į tai, koks bus Oranssi Pazuzu skambesys po 4 metų, kai jie išleis kitą studijinį albumą Mestarin Kynsi. Värähtelijä albume klavišinių ir apskritai sintezatorinių manipuliacijų nėra jau tiek daug, tai nėra taip jau labai elektronikos inspiruotas albumas, bet Valveavaruus kompozicijoje į psichodeliškai atmosferinį muzikos pluoštą grupė įsiuva įvairių sintezatoriaus manipuliacijų (įžangoje), bene bažnytiškai skambančių vargonų (vidurinėje sekcijoje) ir riebų sintetinį bosą, greičiausiai boso pedalą trečiajame kūrinio trečdalyje. Nors yra avantiūristiškų vargonų Saturaatio dainoje, griausminga vargonų siena Havuluu kulminacijoje, bet sintezatoriaus manipuliacijos albume gan retos, pasirodo tik protarpiais ir dažniausiai antrame plane. Valveavaruus dainoje šitie bene elektroninę muziką primenantys elementai tampa daug atviresni ir tokia pati filosofija tęsiasi tiek Mestarin kynsi, tiek Muuntautuja albumuose.
Valveavaruus nėra mano mėgstamiausias kūrinys albume, jo pirma pusė man kartais prailgsta. Bet nuo vidurio tas vargonų skambesys taip mane įsiurbia, o tą riebų bosą tiesiog dievinu. 10 balų su minusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas