I. Imperatorius

Stovi tu erdvėj, laikančioj nakties tylos raištį nuo tavęs...
Manai, kad gali valdyti didį karštį, išsilydęs auksas tarp tavo pirštų..
Bet tai slysta, sausgyslės,štai, plyšta
Atverdamos krumplį tavo baltą…
Kūnas ir metalas raides juodžemy formuoja.

Atsargiai tu laikai ginklą prieš nuspręsdamas kam mirti-
Guli aukštumose tu…ropoji  palange į kambarį tu savo.
Jos spokso iš ten, galvos betikslės stiklo akim,
Kūnai grifo draskomi…
Tu žmogus, kurio rankos bjauriai kvepia mirtimi,
Puolusių išganytojas, silpnųjų globėjas,
Aukščiausiojo draugas, sargas ramybės….
O.. bet tai vienintelė kryptis, kurią žinai..

Pažvelgi tu jūron- tik piktžolių plokštuma, nepakelianti gyvenimo,
Tu traiškai  gyvenimą kumšty lt mirtis tau širdį pabučiavus.
Šmėklos išduoda tave, šmėklos išduoda tave, nakties tamsoj vagia akį tavo
iš josios stovo..
Ir akių obuoliai pasikabina tau ant skruostų,
Besiskundžiantys liežuviai nuraminti, tūkstančiai burnų užpildytų
surudijusiu metalu.
Tavo  atspalvis veido žalias, kažikaip bandai tu kalbėti
Per tas šiukšles tavo burnoje.
Bet niekas iš to,  negali tu įrėmint  žodžių
it posūnis tavo atgarsį mestų ugnin, antai,  sudegęs tu.
Puolusių išganytojas, sargas ramybės,
Aukščiausiojo draugas, sargas ramybės….
O, bet tai vienintelė kryptis, kurią žinai…

II. Kambarys

Gyveni palei kardą ir mirsi tu taip
Visa tavo jėga nieku pavirs
Kiekvienas gyvenimas, kurio tu ėmeis - dalis tavęs,
mirtis, ne jėga-tai, ką tu įgijai.

Šliauži į savo kambarį it pražūties raiteliai per durų slenkstį,
Meldies gyvenimui - it negailestingas peilis,
Gremzdantis į tavo spiegiantį kūną,
Be pagiežos, tik imdamas žudiko duoklę.
Tu turi sumokėti šia kaina už neapykantą,
Ir toji kaina- siela tavoji..

Gyvenk taikoj arba mirki amžiams savo karo kambary.