Citadelė, ataidėjusi tūkstančius balsų, dabar nebyli.
Kas nutiko mums? Negi
mes patys rinkomės tai?
Istorija susitraukė iki mūsų vardų skiemenų -
nieko kaip anksčiau jau nebus:
dabar Nemirtingieji čia.
Vienu metu rodės protinga tai būtų eiga
įkinkyti visas gyvybės jėgas
ir daugiau nebijoti mirties,
tik suvokėm staiga, kad stagnacija ir nuobodulys
ne neigiamas reiškinys, bet vienintelis žinomas dėsnis,
kad mirė valia ir žodžiai, tokie kaip „išgyvenimas“.
Prižygiavome iki to, kad įgavom imunitetą baimėms, amžiui, galui
(kodėl imuosi melo?)
Tapome distiliatu, visokio plauko pomėgiai išsunkti sausai,
ir nors grynumas pirmoje eilėj,
jis daro mus steriliais; ir taip gyventi milijonus metų,
ką juokas, ką ašaros – viskas vieno mato.
Gyventi, jei jūs pretenduojate į visą tai,
reiškia: kvėpuoti, kimšti, tuštintis, kruštis, gerti,
vemti, miegoti, grimzti vis gilyn ir gilyn
ir galiausiai prastumti laiką, kuris jau nebeturi prasmės.
Atmeskit mirties baimę ir liksit jūs visi
prie eilinės fantazijų dozės.
Tvarkykis su kiekvienu atodūsiu liūdnu,
nors begalinė ekstazė mirtinai pabodus,
ji vis dar tas žiedas, su kuriuo tikiesi pasipiršt
ir vest merginą, kuri tau atsiduos per amžius -
beprotiška, bet sakyti „kvaila“ būt per maža.
Kas tas atbukęs ir labiausiai apmalšęs skausmas,
kad, nepajautęs jo, akių sumerkti negaliu?
Kiek apgailėtina neviltis reikalaut iš begalybės baigties?
Jei jau gavome, kaip mums dabar tą kainą dengti?
Koks mūsų nuostolis, ir kiek nusiderėt įstengėm?
Ką mes perleidome taip ir nesužinoję, ar tai buvo išvis?
Ką turim iš to, kad kietą liniją laikėm
niekindami mirtį ir laiką?
Visą, ką turėjome, yra išgaravus‘,
dėl ko triūsėme, ką mėgom labiau už
žemišką gėrį, visa tai demaskuoja muliažą -
netikrą viltį ir išsigelbėjimo miražą.
Ir štai vedybinis guolis paklotas,
už kraitį suplota:
bedantė, išsekusi Amžinybės povyza
mane po antklode kviečia
su jos suvytusiu kūnu mylėtis –
žmona ji man
aš amžinai jos
josios per amžius
josios per amžius
natiurmorte šitam.
|
2025 m. balandžio 17 d. 16:45:52
Gyventi, jei jūs pretenduojate į visą tai,
reiškia: kvėpuoti, kimšti, tuštintis, kruštis,
gerti, vemti, miegoti, grimzti vis gilyn ir gilyn
ir galiausiai prastumti laiką, kuris jau nebeturi prasmės.
Patiko tas ketureilis is dainos
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2014 m. rugpjūčio 3 d. 23:34:30
Hey, kaip Arcimboldo natiurmortai apie žmogų...
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2014 m. rugpjūčio 3 d. 20:56:33
Aš tai skaičiau sename roko žurnale "Tylko Rock" (o po to išbandžiau), kad labiausiai priimtinas plačiai auditorijai Peterio kūrinys - been alone so long. iš jo LoveSongs: https://www.youtube.com/watch?v=WjO_VFkTyTo rinkinio santrumpa.
O iš jo grupės dainų, tai šis Alvydo išverstas gabaliukas ir aišku - My Room...
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2014 m. rugpjūčio 2 d. 17:46:50
Taip, šitie solinėje kūryboje yra kertiniai kūriniai. Ir mano nuomonė dėl The Lie ir A Louse is not a Home čia sutaps - du stipriausi tekstiniai kūriniai. Neveltui Peter Hammill - The Silent Corner and the Empty Stage atsiranda aukštose vietose tam tikruose progroko albumų topuose - muzikinis išpildymas gal ir menkas, bet tekstais tai vienas stipriausių albumų progroko istorijoje.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. rugpjūčio 2 d. 17:34:41
Galimas variantas - sustojęs gyvenimas, bet naturmortas man išplaukė su paskutine eilute, kuri liaudiškai sakant, skamba "štai jums makabriškas vaizdelis".
Hamilio futuristinė vizija išties makabriška - nemirtingumas kokia kaina? Žmonija praradusi intenciją, sustabarėjusi, bevalė, tenkinanti tik esminius poreikius.
Mano galva dar sunkesni tekstai yra Hamilio Lie arba A Louse is not a Home.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. rugpjūčio 2 d. 16:59:37
„Natiurmortas“? - įdomi alternatyva frazei „still life“. Nekliuva, bet atrodo kiek neįprastai.
Vertimas, kaip visada, geras. Į lietuvių kalbą išverstos frazės vaizdingos ir bendras tekstas tikrai nenuobodus. Tekstas vienas sunkiausių visame Van der Graaf Generator repertuare, tačiau labai gerai prieinamas kartu su tuo sunkiu ir tamsiu vargonišku muzikos skambesiu. Daug klausydamasis beveik visą mintinai išmokau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas