Senieji Vilniaus stogai,
Pražilę samana žalia,
Einu lyg paukštis lengvai
Sena siaurąja gatvele.

Stogai senieji, kai jus tik pamatau,
Aš pajaunėju ir tyliai pasakau:
„Aš jaunas, aš jaunas, aš jaunas“.

Senieji Vilniaus stogai,
Nušviesti ryto spindulių,
Aušra nušvinta rausvai
Ir aš miegoti negaliu.

Nešuosi mintį, Vilniau, tais rytais
Tave dabinti vis naujais stogais,
Dabinti, dabinti, dabinti.

Naujieji Vilniaus stogai,
Užgimę vidury dienos,
Balkonai, šviesūs langai
Nerimsta prašosi dainos.

Ir aš dainuoju pilna krūtine,
Jaunasis Vilniau, tu suprask mane,
Aš jaunas, tu jaunas, aš jaunas.
Tu mano Vilniau jaunas.