Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Lapučių klajonės po svetimus miškus
Lapučių klajonės po svetimus miškus
Kol visi savo turininga ateitimi besirūpinantys abiturientai traukė į VGTU atvirų durų šventę, kur jiems duris reikėjo atsidarinėti vis dėlto patiems, mudvi su drauge nusprendėme pašmirinėti po Vilnių, senamiestį ir vieną kitą parduotuvę, kavinukę. Prisipažinsiu, kad orientacijos varžybų nelaimėčiau niekada gyvenime, nors palyginti su drauge aš orientuojuosi dar pakankamai gerai. Taigi, išėjo dvi pilkais paltais apsisiautusios laputės po svetimą mišką paklaidžioti. Ir taip pažinti Vilnių kitaip. Kelionė prasidėjo Neries ir tiltų paieška. Miglotai pamenu, kad Šv. Rapolo bažnyčia šalia upės. Jos bokštai gražiai iš tolo švietė dar neseniai patekėjusios saulės fone. Tik keistai atrodė pusiau nudažytos sienos. Nebaigtas darbas ar čia toks menas?  Senomis gatvelėmis traukėme link tų bokštų ir pakeliui užsukome į padėvėtų drabužių parduotuvę. Ir tik tam, kad įsitikintume, jog padėvėtų drabužių kvapas visuose miestuose vienodas. Toliau link bokštų ir tekančios saulės. Pagal mano žinias, mudvi traukėme į Rytus. Štai ir Neris. Statulos tilto prieigose pasitiko mus su savo keistomis veido išraiškomis. Žaliasis tiltas. Sovietinės statulos neišmušė manęs iš vėžių. Juk čia statulos, kurių kiekviena turi šį tą artimo. Tai menas akmens ar metalo luitą paversti kalbančiu ir jaučiančiu akmens ar metalo luitu.  Ant Žaliojo tilto kabėjo ir kelios spynos, todėl nesusivaldžiau nepapasakojus apie spynomis apkabintą Klaipėdoje esantį tiltą senamiestyje. Jaunavedžiai ten kabina spynas, trokšdami nugyventi gyvenimą ilgai ir laimingai, o svarbiausia kartu. Draugė klausia, kas nutinka, kai tos poros išsiskiria. Atsakau, kad spynas nupjauna per vėtrą nukritusi pjūklinio medžio šaka.  Perkirtę Žaliąjį tiltą norėjome atsidurti vandenyse, kuriuos miglotai pamena ir mano draugė. Taip, taip, viską, kas priklauso Gediminui: prospektą, pilį, paminklą, devintuoju numeriu pažymėtą prekybos centrą ir t. t. Turtingas tas Gediminas buvo, jog tiek dalykų galėjo sau leisti turėti...  Vilniaus gatve Vilniuje ėjome link Vilniaus pasididžiavimo. Ir aš svajojau apie senamiesčio balkonus. Norėčiau čia gyventi vien dėl balkonų.  Slenka laikas, o mes vaikštome prospektu, dairomės į parduotuvių vitrinas kaip elgetos vaikučiai. Užeiti negalime ne todėl, kad neturime pinigų. Užeiti negalime, nes tiesiog nenorime. Šąla nosis, pirštai, tačiau viską kompensuoja nuostabi aplinka. Mudvi norėtume būti gimusios prieš šimtą metų ir nesvarbu, ką sako ta daina (jeigu būčiau gimęs prieš tūkstantį metų...).  Beklaidžiodamos pamatome ant kalno stūksantį pastatą ir begalė juodų laiptų, vedančių į jį. Nebūtume mes, jeigu nesugalvotumėme ten užlipti. Buvo sunkiau nei užsikarti į ketvirtą aukštą mokykloje, kai tradiciškai pirma pamoka beveik visą savaitę matematika tame aukšte. Bet buvo verta. Panorama, kuri atsivėrė nuo Tauro kalno, buvo kvapą gniaužianti.  Nulipus pradėjo snigti. Smarkus vėjas neleido gėrėtis krentančiomis snaigėmis, kurių jau seniai nemačiau. Nuklydus į siauresnes gatveles, vėjas beveik nurimo. Pilies gatvėje prisiminiau kelionę čia prieš metus ir „Pilies kepyklėlę“, kurioje valgėme skaniausius iki tol valgytus blynus.  Taip pat paveikslą, kurį norėjau nusipirkti prieš dvejus metus ir noriu dar ir dabar. Gal kada nors ir pavyks man jį įsigyti, nes taip niekas jo ir nenuperka jau daugelį metų. Susnigtos ir sušalusios nusprendėme susirasti jaukią vietelę. Pietūs mieloje kavinukėje, kurioje valgau prieš savaitę. Keisčiausias faktas, jog prieš savaitę už tą patiekalą mokėjau dviem litais brangiau (tokia kaina įrašyta meniu), o vakar sumokėjau mažiau negu reikėjo. Aš tai pastebėjau tik šiandien, išsitraukusi iš piniginės čekį.  Bet ne apie tai pakalbėkime. Pro langą gerėjomės, kaip snaigės krenta įstrižai, kaip kartais pakyla mini viesulai ir kaip praeiviai kaip įmanydami slepiasi nuo pūgų. Kai išėjome iš kavinės jau nesnigo. Žinoma, reikėjo aplankyti mano mylimiausiąją katedrą. Mudvi prie šviesoforo, o aš pasakoju viską, ką žinau apie Vilniaus arkikatedrą. Kas suprojektavo, kas joje apsikarūnavo ir panašiai. Draugė su šypsena man sako, jog mano atmintis istorijai yra tiesiog begalinė. Deja, ne begalinė. Praeitą savaitę einant Stulginskio gatve, nors užmušk neprisiminiau, kas jis toks. Žinoma, kai vėliau draugė iš istorijos grupės man jį priminė, raudonavau kaip burokas. Bet na kartais užkrenta koks nors puikiai žinomas faktas ir gali plaukus rautis, o jo vis tiek neatsiminsi.  Prie Katedros gerėjomės ir Vilniaus eglute. Gražūs ir mieli žaisliukai, nors dabartinės eglutės kažkodėl nepranoksta kažkada miestus puošusių gražuolių.  Parodžiau ir savo verslo planą. Įkurti kavinukę, kurioje pardavinėsime kavą, karštą šokoladą, o vasarą ledus, gal dar vaflius, o ant sienų kabos senovinio Vilniaus fotografijos. O jeigu verslas seksis, ant sienų galėsime publikuoti ir jaunų menininkų darbus.  Taigi, jau vakarėjant traukėme atgalios. Ėjome pro raudonomis plytelėmis grįstos gatvės ir kalbėjome apie Raudonąją aikštę Maskvoje, kur viskas grįsta tokiomis plytelėmis:  Pasakojau, kaip apsikvailinau vaikščiodama tomis plytelėmis ir kvailai paklaususi: - Tai kur ta Raudonoji aikštė? Tada dar nežinojau, kad ji raudona, nes aplinkiniai pastatai daugmaž raudoni. Bent jau aš padariau tokią išvadą. Grįžome į kelionės pradžią, kur mūsų laukė šlapi, pikti ir pavargę mokiniai. Jiems nepatiko oras, nepatiko paskaitos ir jie troško grįžti tik namo. Grįžti namo šaunu, nes net ir po sėkmingo savaitgalio, gimtieji kraštai atrodo tokie artimi ir mieli. Ir net už grotų stūksančios eglutės vaizdas nesugadino sugrįžimo džiugesio. |
 2011 m. gruodžio 10 d. |
|
2015 m. birželio 26 d. 2015 m. birželio 13 d. 2015 m. birželio 5 d. |
Komentarai (5)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Alvydas1
mėgsta
Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 564
Iš viso užsiregistravę: 73574
Naujausias narys: ScottyLenk
Šiandien apsilankė: 147554
2011 m. gruodžio 11 d. 20:47:38
____________________
Bekaltis Sąmoningumas :-)
2011 m. gruodžio 10 d. 21:46:36
bet teksta tai skaityti tingiu
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2011 m. gruodžio 10 d. 21:06:20
____________________
...for a better day.
2011 m. gruodžio 10 d. 15:08:28
Taip pagalvojau, kai aš buvau tavo metų...
____________________
'kol saulė suduš, Ir nebus mirties karalijos'
2011 m. gruodžio 10 d. 13:48:13
Parodžiau ir savo verslo planą. Įkurti kavinukę, kurioje pardavinėsime kavą, karštą šokoladą, o vasarą ledus, gal dar vaflius, o ant sienų kabos senovinio Vilniaus fotografijos. O jeigu verslas seksis, ant sienų galėsime publikuoti ir jaunų menininkų darbus.
Dabar per Ren TV žiūriu serialą ''Rusiškas šokoladas'',bet nepakartojamas,turbūt geriausias rusiškas serialas,tai viskas ten apie tavo svajonę ir daugiau,( rodo nuo 10 vakaro paprastomis dienomis)....Vadinu jį -mano aukso fondu
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.