|
|
|
|
|
Manosiose rankose - atminimų palikimas
Lyg girdėčiau jus tariant mano vardą
Lyg matyčiau jūsų šypseną. Beveik.
Lyg jausčiau jūsų apkabinimo šilumą
Bet šiuo metu nebėra jau nieko (išskyrus tylą)
Aplink tai, ką mylėjau
Ar toks mūsų atsisveikinimas?
Mažoji brangule, jaudinies pernelyg stipriai, mano vaike
Ašaros - akyse
Tu ne vieniša gyvenime
Nepaisant to, jog manaisi esanti
Niekuomet nemaniau,
Jog ši diena išmuš taip greit
Mes nesuspėjome atsisveikint
Kaipgi pasaulis gali toliau, lyg niekur nieko, suktis?
Jaučiuosi taip pasimetęs, kai nėr tavęs šalia manęs
Bet šiuo metu nebėra jau nieko (išskyrus tylą)
Aplink tai, ką mylėjau
Ar toks mūsų atsisveikinimas?
Aš šitaip užjaučiu... kad jūsų pasaulis lekia žemyn skradžiai
Aš stebėsiu jus visas šias naktis
Pailsinki galvą ir eiki miegoti
Kadangi, brangute,
Tai neatsisveikinimas
Tai nėra mūsų atsisveikinimas
|
2014 m. kovo 15 d. 14:21:05
Gan keista tokius žodžius girdėti iš Šaron lūpų, t.y. vyro išgyvenimus merginai . Manau, tie žodžiai yra motinos skirti mirštančiam, ar, geresniu atveju, namus paliekančiam vaikui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly