Mes pasiekėme mėlynus laukus
Mėlyname sedane nenusigavome labai jau toli
Tik kai jau saulė kilo iš miglos
Mes buvom visiškai vieni ir nenorėjom nieko kažko daugiau

Toks greitas šis išvykimas
Tokia didelė ši sunki našta
Sėkmės paliesti ir poreikio genami
Jų šautuvus ir jų veidus matydami
Žiūrėjome apink atvirąjį krantą
Laukdami kažko

Iššokęs aukštai - įlūši giliai
Taikęsis į aukštį - pašausi žemai
Laužęsis į aukštumas - pasiduosi
Iššokęs aukštai - plosies žemai

Tai turėjo būt mūsų paskutinis pasivažinėjimas
Su plienastyge gitara ir jūsų meile man duota
Giliai slepias jausmas, palūžimas
Po oda 

Taigi sėdėjom valandas ant raudono smėlio
Keitimasis valiutos - žmonių, kur perka ir parduoda
Ir lyderiai regis ėmė netekt pusiausvyros 

Ar prarasime save dėl kokios priežasties?
Ar sudeginsime save dėl kokio atsakymo?
Ar suradome tą vietą, kurios ieškome?
Kažkas sušuko: "Duris atidaryt!"
Žiūrėk

Iššokęs aukštai - įlūši giliai
Taikęsis į aukštį - pašausi žemai
Veikia vaizduotė
Laužęsis į aukštumas - pasiduosi
Iššokęs aukštai - krisi žemai

Nieko tu negali pasakyti
...
Nustebini mane
...

Kas sakė, čia turi būti priežastis?
...
Kas sakė, čia glūdi atsakymas?
...


Mes buvom visiškai vieni, mums nereikėjo daug daugiau.
...
Saulė tokia varginanti šiam begaliniam greitkely.
...

Girdėjau dainininkus, jų meilės dainas
...
Mėlyname sedane mes niekuomet nenusigavome kažkur labai jau toliau
...

Aukštai iššokęs - žemai plosies.