Visi esam savotiskai reiksmingi/savotiskai paplauke, prasom nesusireiksminti

Ne visai suprantu į ką yra nukreipti šie komentarai, ar į mano komentarą, ar į Einaro klausimus. Bet jeigu Silentist, ar kitą narį, komentaras kaip nors žeidžia, laisvai ištrinsiu jį.

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Mazas nusciuvimas ir miglotas atsakymas bet as visai kitu klausiau

Ok. Pamirskim sita visa. fuck it. Trinkim suda. Bet ateiciai prisiminkim, okey?

Nesutinku. Aš tik norėčiau paprašyti, kad palauktumėte kol nuslūgs emocijos ir tada pagalvoti iš naujo ką atsakyti. Jeigu bent kiek mane norite išgirsti. Nenorėčiau ir ateičiai prisiminti nieko, o tiesiog išspręsti reikalą ir daugiau nekalbėti tų pačių š.

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Mazas nusciuvimas ir miglotas atsakymas bet as visai kitu klausiau

Ok. Pamirskim sita visa. fuck it. Trinkim suda. Bet ateiciai prisiminkim, okey?

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Kokie klausimai, labai retoriniai, tai nežinau kaip čia seksis atsakyti į juos :D Aš, beje, ne į kiekvieną atsakau temą, o tik ten, kur turiu ką atsakyti, tad net nelabai tikslus klausimas :D

Nieks nedraudžia ir apie retorinius klausimus pasamprotauti. O dėl tavęs, tai žinau, kad sąmoningai hiperbolizuoju, tiesiog pastebėjau, jog tikrai dažnu atveju galiu tikėtis pamatyti tavo repliką. 

Kokie klausimai, labai retoriniai, tai nežinau kaip čia seksis atsakyti į juos :D Aš, beje, ne į kiekvieną atsakau temą, o tik ten, kur turiu ką atsakyti, tad net nelabai tikslus klausimas :D

Perskaičiau klausimus su priešiškumo prieskoniu. 

1. Kartais rašau netgi dw. 

2. Visata tikrai gražesnis žodis.

3. Neturiu komentaro, gilus atodūsis...

4. Klausau piktą, sunkią ir harmoningą. Tam ir klausau, kad harmonizuočiausi-susireguliuočiau. 

5. Kartais tiesiog norisi mėsainio su alaus bokalu, nes pasiilgsti skonių, malonu. Labiau skirstau į sveikatai palankų pasirinkimą ir nepalankų. Cepelinai aukšto glikeminio indekso produktas. Kasdien nei mėsainių, nei cepelinų, nei omletų nevalgau. 

Klausimai:

1. Mėgstamiausias paukštis ir kodėl?

2. Gal turite įsimintiną sapną, kuriuo galite pasidalinti?

3. Ar ryškus muzikinio skonio nesuderinamumas, jums būtų ženklus minusas, kuriant romantinį ryšį su žmogumi?

4. Kada paskutinį kartą kreipėtės į Dievą, prašėt pagalbos?

5. Kas yra sąstingis? (simptomas, rezultatas, apsauginė reakcija, proceso dalis, kurią reikia gerbti, ar judinti, skirti šoko terapiją?). Išsiplėskite kiek išeina. 

Atsakymai į Konditerijaus klausimus:

1. Gandras. Be galo gražus paukštis. 

2. Dar iš vaikystės atsimenu vieną sapną, kad Kėdainiuose pramonės rajono vietoje atsivėrė vulkanas (priežastis lieka nutylėta) ir aš svarsčiau, ar nuo bėgančios lavos reikėtų tept slides į Šiaulių pusę, ar į Panevėžį. Tai čia mažiausiai keistas mano sapnas, turbūt dėl to iki šiol atsimenu. Dauguma jų tiesiog kažkokia psichodelinė tryda. Iš labiau naujesnių yra šitas šedevras, kurį žvengdamas draugams pasakojau. Jį pavadinkime „blogiausia alkoholio pardavimo machinacija“:

Maždaug 19:40, esu Maximoj, kur žmonės masyviai perka kažkokį belekokį skanų alkoholinį gėrimą. Aš jo ieškau, bet belikęs vienas egzempliorius aukštai toli lentynoj. Nepasieksiu galvoju, ieškau toliau. Kol vaikščiojau ratais kvadratais, ir to vieno užkišto nebeliko. Jau beveik 20 val., aš vis dar nerimastingai ieškau nors vieno butelio, kol Maximos darbuotoja manęs nepaklausė „ko ieškote?“. Aš sakau „gėrimo X“. Ji: „jų pilna sandėly, ateikite, paimsim“ ir ji vedasi mane į Maximos sandėlį. Ten irgi klaidžiojam, kol vargais negalais surandam. Ir aš sakau: „bet kas iš to, jau 20:06, laikas, man neparduos“. Tada for some reason išdygsta mano krikštotėtis, klausdamas „koks dar laikas?“ ir iš niekur tame pačiame sandėlyje materializuojasi prekystalis su tuo 90s kasos aparatu, kur suspaudi knopkes ir tau tą siaurą čekiuką išmuša. Tai aš sumoku pinigus, gaunu čekiuką. Ironiškiausia, kad ant čekiuko vis tiek rašo laiką ir jis vis tiek yra nelegalus: 7:26 (ar kažkas tokio). Sapnas baigiasi.

Tai vat mano sapnai visi yra kažkas tokio randominio.

3. Būtų minusas, bet nemanau, kad ženklus.

4. Juokinga, bet prieš kokius 15 metų, kai buvau mokyklinukas, turėjau simpatiją klasėje, ir Dievo prašiau, kad mus suvestų ir mes gyventume laimingą gyvenimą. Aha, taip ir buvo  Ankstyvoji hormonų audra, ėjo ir praėjo. Ir tikėjimo atsisakiau prieš maždaug tiek pat metų (bet ne dėl to, aš tikėjimu nusivyliau ruošdamasis pirmajai komunijai). 

5. Sąstingis nuo žodžio stingti, bet priešdėlis są indikuoja kažkieno sustingimo kartu į vieną būvį. Sąstingis gali ištikti keliems šalia esantiems ledukams. O jei apie antrąją žodžio reikšmę, tai stagnacija yra rezultatas (kažkas neprogresuoja) ir tuo pačiu ilgo proceso (gyvenimo) dalis, kuris gali būti simptomu (ydos, dėl kažkurios kažkas nevyksta), apsaugine dalimi (kai reikia pailsėti nuo gyvenimo nuolatos bėgime, 37-ąjį kartą cituojant Mamontovą), kurią reikia arba gerbti, arba judinti, priklausomai nuo to, ko yra siekiama. Tikiuos atsakymas išsprendė visus neaiškumus 

Atsakymai į gintuks77 klausimus (jie labai įdomūs, negaliu susilaikyti):

1. Aš nesakydavau žodžio „davai“ iki kol man sukako kokie 22-23 metai. Dabar man kartais išsprūsta. Matyt nustojau galvoti apie savo kalbą ir rinktis lengvesnius, aplink dažniausiai girdimus šnekamosios kalbos variantus. Kalba yra užkrečiamas reiškinys.

2. C'mon, tamsta meluojate, kosmosas yra graikiškas žodis. Ir labai gražus graikiškas žodis. Dar man labai patinka jo alternatyvi versija „kostmosas“. Bet nesutinku, kad jį vartoja 99 proc. tūlų lietuvių, visata yra taip pat gražus ir tikrai paplitęs žodis. Aš vartoju abu, nors lietuviškesnio varianto vartojimas būtų labiau sveikintinas, reiktų manyt. 

3. Grynai dėl konotacijos. Senjoras 70-mečiui nėra įžeidžiantis žodis, o senolis jau yra, nes senolis turi „LABAI seno“ žmogaus konotaciją.

4. Klausimas yra absoliučiai neteisingas. Sunki muzika yra lygiai tiek pat harmoninga kiek ir pop muzika, harmonija yra labai neteisingai visuomenės vartojamas terminas, gilios muzikinės teorijos terminas, turintis labai abstrakčias ribas. Be to, kodėl tik pop muzikai suteikiama kategorija „kokybiškas“, bet sunkiai muzikai ne? Skamba kaip užslėptas priešiškumas sunkiai muzikai. Aš klausau abiejų krypčių muzikos. Visgi turiu pastebėti, jog sunkesnėj muzikoj vyrauja daug didesnė laisvė kompozicinei išraiškai ir gilesnis fokusas nukreiptas į muzikanto muzikinius gebėjimus ir jų demonstravimą. Pop muzikoje kompozicinė išraiška yra labai griežta (posmas-priedainis-posmas-priedainis-pragrojimas-priedainis su moduliacija: kiek pop dainų turi šitą štampą?) ir mane tas dažnai tiesiog vimdo, be to, pop muzikos atlikėjui daug dažniau nebūtina būti muzikaliam ir tai mane dirgina. 

5. Cepelinai sveikesnis maistas? Aha, yes, sure. Omletas gal ir taip, bet mėsainio skonis tiesiog ekspresyvesnis dažnu atveju. Aišku, žiūrint ką lygini: gerai paruoštas omletas yra daug geriau negu prastai paruoštas mėsainis. 

Mano klausimai:

1. Mėgstamiausia visų laikų Eurovizijos daina?

2. Troleibusas ar vielabraukis?

3. Kada 2*2 = 5 yra priimtinas atsakymas?

4. Ko bijote labiau: skrydžio lėktuvu ar plaukimo laivu?

5. Jūsų požiūris į nedvinarę lytį. (pabrėžiu: leidžiami bet kokie atsakymai)

1.waterloo

2.vielabraukytojas

3.kai esi radiohead muzikos zvaigzde

4.lektuvu

5.nekenciu

1.ka besitabaluojancio reikia nupjauti kurstantiems kara,

2.ka istatyti i uzkepalius reikia kurstantiems kara,

3.kokia srove smegenis reiktu permusti kurstantiems kara,

4.i kiek aukstu tualeta-lifta reiketu nuleisti kurstancius kara,

5.iki kiek degeneratas turi buti zmogysta kai tokiais sunkiais laikais dar kursto ir kara?

Perskaičiau klausimus su priešiškumo prieskoniu. 

1. Kartais rašau netgi dw. 

2. Visata tikrai gražesnis žodis.

3. Neturiu komentaro, gilus atodūsis...

4. Klausau piktą, sunkią ir harmoningą. Tam ir klausau, kad harmonizuočiausi-susireguliuočiau. 

5. Kartais tiesiog norisi mėsainio su alaus bokalu, nes pasiilgsti skonių, malonu. Labiau skirstau į sveikatai palankų pasirinkimą ir nepalankų. Cepelinai aukšto glikeminio indekso produktas. Kasdien nei mėsainių, nei cepelinų, nei omletų nevalgau. 

Klausimai:

1. Mėgstamiausias paukštis ir kodėl?

2. Gal turite įsimintiną sapną, kuriuo galite pasidalinti?

3. Ar ryškus muzikinio skonio nesuderinamumas, jums būtų ženklus minusas, kuriant romantinį ryšį su žmogumi?

4. Kada paskutinį kartą kreipėtės į Dievą, prašėt pagalbos?

5. Kas yra sąstingis? (simptomas, rezultatas, apsauginė reakcija, proceso dalis, kurią reikia gerbti, ar judinti, skirti šoko terapiją?). Išsiplėskite kiek išeina. 

Atsakymai į Konditerijaus klausimus:

1. Gandras. Be galo gražus paukštis. 

2. Dar iš vaikystės atsimenu vieną sapną, kad Kėdainiuose pramonės rajono vietoje atsivėrė vulkanas (priežastis lieka nutylėta) ir aš svarsčiau, ar nuo bėgančios lavos reikėtų tept slides į Šiaulių pusę, ar į Panevėžį. Tai čia mažiausiai keistas mano sapnas, turbūt dėl to iki šiol atsimenu. Dauguma jų tiesiog kažkokia psichodelinė tryda. Iš labiau naujesnių yra šitas šedevras, kurį žvengdamas draugams pasakojau. Jį pavadinkime „blogiausia alkoholio pardavimo machinacija“:

Maždaug 19:40, esu Maximoj, kur žmonės masyviai perka kažkokį belekokį skanų alkoholinį gėrimą. Aš jo ieškau, bet belikęs vienas egzempliorius aukštai toli lentynoj. Nepasieksiu galvoju, ieškau toliau. Kol vaikščiojau ratais kvadratais, ir to vieno užkišto nebeliko. Jau beveik 20 val., aš vis dar nerimastingai ieškau nors vieno butelio, kol Maximos darbuotoja manęs nepaklausė „ko ieškote?“. Aš sakau „gėrimo X“. Ji: „jų pilna sandėly, ateikite, paimsim“ ir ji vedasi mane į Maximos sandėlį. Ten irgi klaidžiojam, kol vargais negalais surandam. Ir aš sakau: „bet kas iš to, jau 20:06, laikas, man neparduos“. Tada for some reason išdygsta mano krikštotėtis, klausdamas „koks dar laikas?“ ir iš niekur tame pačiame sandėlyje materializuojasi prekystalis su tuo 90s kasos aparatu, kur suspaudi knopkes ir tau tą siaurą čekiuką išmuša. Tai aš sumoku pinigus, gaunu čekiuką. Ironiškiausia, kad ant čekiuko vis tiek rašo laiką ir jis vis tiek yra nelegalus: 7:26 (ar kažkas tokio). Sapnas baigiasi.

Tai vat mano sapnai visi yra kažkas tokio randominio.

3. Būtų minusas, bet nemanau, kad ženklus.

4. Juokinga, bet prieš kokius 15 metų, kai buvau mokyklinukas, turėjau simpatiją klasėje, ir Dievo prašiau, kad mus suvestų ir mes gyventume laimingą gyvenimą. Aha, taip ir buvo  Ankstyvoji hormonų audra, ėjo ir praėjo. Ir tikėjimo atsisakiau prieš maždaug tiek pat metų (bet ne dėl to, aš tikėjimu nusivyliau ruošdamasis pirmajai komunijai). 

5. Sąstingis nuo žodžio stingti, bet priešdėlis są indikuoja kažkieno sustingimo kartu į vieną būvį. Sąstingis gali ištikti keliems šalia esantiems ledukams. O jei apie antrąją žodžio reikšmę, tai stagnacija yra rezultatas (kažkas neprogresuoja) ir tuo pačiu ilgo proceso (gyvenimo) dalis, kuris gali būti simptomu (ydos, dėl kažkurios kažkas nevyksta), apsaugine dalimi (kai reikia pailsėti nuo gyvenimo nuolatos bėgime, 37-ąjį kartą cituojant Mamontovą), kurią reikia arba gerbti, arba judinti, priklausomai nuo to, ko yra siekiama. Tikiuos atsakymas išsprendė visus neaiškumus 

Atsakymai į gintuks77 klausimus (jie labai įdomūs, negaliu susilaikyti):

1. Aš nesakydavau žodžio „davai“ iki kol man sukako kokie 22-23 metai. Dabar man kartais išsprūsta. Matyt nustojau galvoti apie savo kalbą ir rinktis lengvesnius, aplink dažniausiai girdimus šnekamosios kalbos variantus. Kalba yra užkrečiamas reiškinys.

2. C'mon, tamsta meluojate, kosmosas yra graikiškas žodis. Ir labai gražus graikiškas žodis. Dar man labai patinka jo alternatyvi versija „kostmosas“. Bet nesutinku, kad jį vartoja 99 proc. tūlų lietuvių, visata yra taip pat gražus ir tikrai paplitęs žodis. Aš vartoju abu, nors lietuviškesnio varianto vartojimas būtų labiau sveikintinas, reiktų manyt. 

3. Grynai dėl konotacijos. Senjoras 70-mečiui nėra įžeidžiantis žodis, o senolis jau yra, nes senolis turi „LABAI seno“ žmogaus konotaciją.

4. Klausimas yra absoliučiai neteisingas. Sunki muzika yra lygiai tiek pat harmoninga kiek ir pop muzika, harmonija yra labai neteisingai visuomenės vartojamas terminas, gilios muzikinės teorijos terminas, turintis labai abstrakčias ribas. Be to, kodėl tik pop muzikai suteikiama kategorija „kokybiškas“, bet sunkiai muzikai ne? Skamba kaip užslėptas priešiškumas sunkiai muzikai. Aš klausau abiejų krypčių muzikos. Visgi turiu pastebėti, jog sunkesnėj muzikoj vyrauja daug didesnė laisvė kompozicinei išraiškai ir gilesnis fokusas nukreiptas į muzikanto muzikinius gebėjimus ir jų demonstravimą. Pop muzikoje kompozicinė išraiška yra labai griežta (posmas-priedainis-posmas-priedainis-pragrojimas-priedainis su moduliacija: kiek pop dainų turi šitą štampą?) ir mane tas dažnai tiesiog vimdo, be to, pop muzikos atlikėjui daug dažniau nebūtina būti muzikaliam ir tai mane dirgina. 

5. Cepelinai sveikesnis maistas? Aha, yes, sure. Omletas gal ir taip, bet mėsainio skonis tiesiog ekspresyvesnis dažnu atveju. Aišku, žiūrint ką lygini: gerai paruoštas omletas yra daug geriau negu prastai paruoštas mėsainis. 

Mano klausimai:

1. Mėgstamiausia visų laikų Eurovizijos daina?

2. Troleibusas ar vielabraukis?

3. Kada 2*2 = 5 yra priimtinas atsakymas?

4. Ko bijote labiau: skrydžio lėktuvu ar plaukimo laivu?

5. Jūsų požiūris į nedvinarę lytį. (pabrėžiu: leidžiami bet kokie atsakymai)

Smagiai jūs čia kaip norit taip atsakinėjat, ne pagal nusistovėjusią tvarką :D. Įdomu kas tas alkoholis simboline prasme, Einaro sapne, kad taip privalu suspėti nusipirkti, net nepasiekiant butelio, dėti papildomas pastangas, eiti ieškoti sandėly. Kažkodėl vaizduotė nukelia į fantaziją apie kokį projektą, darbą, tokį iki kurio dar gal net nepribręsta, bet norisi to išbandymo su tokiu skubėjimu, overachieverinimu.

Galvojant apie Viltės sapną... Kai stengdavausi susapnuoti žmones dar kartą, dažniausiai labai pasiteisindavo Jungo teorija apie sąmonės-pasąmonės pusiausvyrą. Iš esmės, jeigu daug galvoji apie žmogų ar situaciją, tai ko gero sapnuose neapsireikš, dėl balanso tokio savotiško. Bet tik nustumk į šoną ir užsiimt kitom veiklom, kaipmat sapnuose atsiras, vėl naujos informacijos ištraukiant.

Ačiū abiems, kad atvirai pasidalinot sapnais ir atsakėt į klausimus su susidomėjimu perskaičiau. Vaizdingi aprašymai.