Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk

Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:
Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Žmogus, kuris turėjo svajonę

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Viskas prasidėjo gūdų žiemos vakarą. Kai saulė senai buvo nusileidus už kalnų, šviesos languose buvo užgesusios, o visi vaikai tykiai miegojo. Spindėjo tik sniegas mėnesienoje ir liūdno žmogaus akys.

Žmogus sėdėjo ant suolelio ir rankose laikė smilkstančią suktinę. Tai buvo viena iš tų dienų kuomet jam į galvą šaudavo siaubingos mintys. Jis dirbo dažytoju, o jo šefas jo nekenčia ir už tai jį engia kiekvieną dieną, žmona išvijo iš namų, kadangi jis vėl grįžo išgėręs, vaikai... Vaikai jo net nepripažįsta, jiems gėda pasakyti draugams, kad jų tėvas alkoholikas.

Atrodo tai dažna šių dienų žmogaus būsena. Nusivylimas jį supančiu pasauliu. Tačiau šis žmogus buvo kitoks. Jis žinojo, kad nėra tuo kuo bando būti. Jis žinojo, kad yra čia tam, kad tik egzistuotų. Bet nejau ta egzistencija tiek nori iš žmogaus, kad jis tampa nieku?

Taip besėdint ir galvojant apie dabartį, jis prisiminė savo vaikystę. Kuomet turėjo tikslą būti kažkuo ypatingu. Tuo kažkuo, kuo skatino tapti jį supanti aplinka. Draugai, gatvės, svajonės...

Jis norėjo būti dalininku. Norėjo nuspalvoti pasaulį ryškiomis vaivorykštės spalvomis. Norėjo paversti miestą meno kūriniu. Išmarginti gatves įvairiomis paletės spalvomis. Tačiau tai teliko nebylia svaja. Tai teliko tik jo sąsiuviniuose, užrašų knygutėse ir popieriaus atraižėlėse. Niekuomet jis nepamėgino paliesti sienos purškiamų dažų flakonėliu. Kodėl? Tiesiog, kad jo svajones sugriovė eilinis suaugęs žmogus. Žmogus, kuris nesuprato vaiko.

Jam tebuvo keturiolika metų kuomet jis nusprendė mokytis dailės gimnazijoje. Žinoma, tam daug ruošėsi. Turėjo būti stojamieji egzaminai, kadangi ten patenka tik išrinktieji su genialiomis idėjomis.
Namų darbai likdavo nuošalyje, visą save jis atidavė parodomajam darbui. Tiesiog eskizui, kuris kažkada turėjo išvysti dienos šviesą centrinėje miesto gatvėje.

Atėjus lemtingajai dienai jis didžiavosi savimi ir savo darbu. Jis žinojo, kad turi jam pavykti. Jis tai padarys. Aštuntą valandą ryto jis stovėjo dailės gimnazijos fojė su nedideliu segtuvu rankoje. Jį supo gausybė jaunų žmonių, tokio pat amžiaus kaip jis su krūvom popieriaus lakštų, su skulptūromis ir kitokiais meno dirbiniais. Jis jau tuomet pasijuto nieku išvydęs tuos vaikus, tačiau nepasidavė. Pašaukus sekretorei jo vardą, jis visas išmuštas šalto prakaito pakilo nuo kėdės ir įėjo į kabinetą. Ten sėdėjo kelios moteriškės ir vienas apskuręs vyras. Jų paprašius parodyti savo darbus, mažasis berniukas net krūptelėjo, ištraukė iš segtuvo vieną vienintelį eskizą ir įdavė piktų bruožų moteriškei į rankas. Ji kreivu žvilgsnius perskrodė berniuką, ir kilstelėjus antakius paklausė:
Čia viskas?
Taip, - pasakė berniukas ir išgirdo skardu dviejų moterų juoką. Tik vienintelis vyras įdėmiai žiūrėjo į piešinį ir vaiką.
Čia tau ne gatvės ir ne darželinukų dailės pamoka, - pasakė moteris ir vėl nusikvatojo.
Vaikui pradėjo plūsti ašaros ir trenkęs durimis pabėgo iš kabineto. Tai buvo paskutinė diena kuomet jis laikė rankoje spalvotus pieštukus ir tikėjo savo svajonėmis.

Žmogus tai prisiminęs apsiverkė ir suprato, kad dabar jis neturi ko prarasti. Kišenėje pajuto kažką sunkaus. Tai buvo dažų flakonėlis. Tai buvo vienintelė galimybė save išmėginti ir įgyvendinti seną svajonę.

Jis atsistojo nuo suolelio ir patraukė miesto centro link. Buvo ramu, medžiai lyg jį jausdami net nešnarėjo, o gatvėse mirguliavo žibintų šviesa.
Žmogus pasiekė dailės gimnaziją, tą pačią kuri tapo jo svajonių kapinėmis. Jam nereikėjo nei eskizų, nei senų sąsiuvinių kur jis piešdavo. Visą tai jis turėjo galvoje. Į rankas paėmė juodų dažų flakonėlį ir pradėjo piešti. Jis net nepajuto kaip pradėjo švisti, važinėti mašinos, vaikščioti žmonės... Buvo šiokiadienis, taigi dauguma žmonių skubėjo į darbus ir net jo nepastebėjo, o jis vis piešė... Po kelių valandų atsitraukė nuo savo darbo ir pažvelgė:
Taip, aš tai padariau, - pasakė jis.
Ten buvo nupieštas liūdno berniuko siluetas ir graffity šriftu išraityta frazė „Svajonės nemiršta“. Išsitraukė cigaretę ir ją prisidegė tebežiūrėdamas į savo piešinį, o rankoje laikydamas tuščią juodų dažų flakonėlį.
Staiga ant peties pajuto ranką. Atsisukęs pamatė besišypsantį vyriškį, kuris susižavėjimo akimis žvelgė į jo meno kūrinį. Neiškart žmogus suprato, kad tai tas pats mokytojas iš dailės gimnazijos, kuris per jo egzaminą iš jo nesijuokė ir tik stebėjo. Dabar jis buvo pasikeitęs. Veidas išvagotas raukšlių, o žilos sruogos margino jo plaukus.
Tai visgi pasiekei savo, visgi įgyvendinai savo svajonę, - pasakė vyriškis. - Aš žinojau, kad tu tai padarysi, svajonės nemirtingos, jos nemiršta. Jos visuomet plazdena tavyje. Tu labai talentingas, aš tai pastebėjau iš karto tave pamatęs. Tik žmonės nesupranta standartų laužymo ir tų kurie nėra kaip visi. Aš tikėjau tavimi.

Dabar turbūt nustebtumėt sužinoję, kad tas žmogus buvęs alkoholikas, dirbęs dažytoju ir nepripažintas vaikų yra vienas garsiausių ir turtingiausių dailininkų pasaulyje. Taip...
Kitą dieną jo piešinio nuotrauka mirguliavo visuose šalies laikraščių pirmosiose antraštėse. O tą patį vakarą grįžęs namo sulaukė, vienos labai garsios dailės galerijos direktoriaus, skambučio su pasiūlymu surengti jo darbų parodą.

Taigi ši istorija yra labai paprasta ir manau pamokanti. Tikėti savimi ir savo svajonėmis. Svarbiausia tik labai norėti ir tikėti. O visa kita atsitinka savaime...


Sandra
 
 2009 m. sausio 13 d.

Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:
Patvirtinti
 tylosMinute
2009 m. sausio 13 d. 16:50:06
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
pamokanti.
ir man šiandienai labai į temą.
bet koks čia dailininkas?


`užgęsusios` - be nosinės. man tai akis bado.

____________________
Je parle français un peu.
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Dienos daina

 Vakar nugalėjo    Pasiūlyk dainą  

Šiuo metu vertiname

Yoko Ono Yoko Ono
6,2

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Very_crazy_enough mėgsta Neverland
Very_crazy_enough pakomentavo Kas kam rūpi?
Alvydas1 mėgsta Mastodon dainą Divinations (Music Video)
Alvydas1 balsavo Music.lt TOP 40
Alvydas1 mėgsta Lonely Nights
Alvydas1 mėgsta Gimme! Gimme! Gimme!
Sahja pakomentavo Kokią dainą klausote šiuo metu?
Sahja pakomentavo "Kill / Save" klasikinės muzikos kūrinį
Very_crazy_enough pakomentavo "Kill / Save" klasikinės muzikos kūrinį
Very_crazy_enough pakomentavo Dainų žaidimas - apžendykime dainas
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

22:42 - 4Blackberry
Pakeiti požiūrio kampą, pasikeičia ir jų vaizdas.
22:42 - 4Blackberry
Nu taip, nesudarysim gi vieno bendro žodyno, kai tokie jie skirtingi Aš gal anksčiau panašiau mąsčiau, bet šiemet supratau, kad visi metų laikai yra vienodai gražūs ir vienodai reikalingi, ir yra tik požiūrio kampas, iš kurio gali juos vertinti.
22:39 - einaras13
Šiaip reiktų rudenį tiesiog išvažiuot į pietus ir grįžt ant pavasario... tik neturiu pinigų tokiam gyvenimo stiliui, reiktų sugalvot išeitį kažkokią
22:38 - einaras13
Visokie socialiniai reiškiniai (kaip Kalėdos, Naujieji metai ir panašūs) tik ir gali pradžiuginti tokiu laiku.
22:37 - einaras13
romantiško nematau. Man pavasaris ir vasara yra laikas gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Rudenį ir žiemą tai tiesiog užsikonservuoji save ir viskas
22:37 - einaras13
Nepriimtinas man tas tavo žodynas, nu bet ką padarysi Man atrodo yra priežasčių rudenį ir žiemą subjaurinti, jei jau visi ją taip bjaurina. Aš nemėgstu rudens ir dar baisiau nemėgstu žiemos, tai yra gamtos mirties ir stagnacijos laikas, nieko tame
22:33 - 4Blackberry
Ruduo ir žiema visai nėra bjaurūs. Juos tik žmonės kažkodėl linkę subjaurinti labai.
22:32 - 4Blackberry
Na aš minėjau būtent "Kalėdų laikotarpį", o ne "Kalėdas" ir ne "adventą", ir mano žodyne parašyta, kad visi turi būti atskirti
22:30 - einaras13
Šiaip aš nieko prieš prekybcentrių diktuojamoms normoms. Ruduo ir žiema yra bjaurūs metų laikai, tad kuo anksčiau aktyvuoji savyje šventinę nuotaiką, tuo smagiau gyvent. Ar čia krikščioniška, jau ne mano reikalas, nesu religingas žmogus.
22:27 - einaras13
Mano žodyne Kalėdų laikotarpis apima ruošimąsi Kalėdoms, t.y. adventą.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 300
  Iš viso užsiregistravę: 73710
  Naujausias narys: Milerikas
  Šiandien apsilankė: 175486