Žmogus, kuris turėjo svajonę

Žmogus, kuris turėjo svajonę

papierka

Viskas prasidėjo gūdų žiemos vakarą. Kai saulė senai buvo nusileidus už kalnų, šviesos languose buvo užgesusios, o visi vaikai tykiai miegojo. Spindėjo tik sniegas mėnesienoje ir liūdno žmogaus akys.

Žmogus sėdėjo ant suolelio ir rankose laikė smilkstančią suktinę. Tai buvo viena iš tų dienų kuomet jam į galvą šaudavo siaubingos mintys. Jis dirbo dažytoju, o jo šefas jo nekenčia ir už tai jį engia kiekvieną dieną, žmona išvijo iš namų, kadangi jis vėl grįžo išgėręs, vaikai... Vaikai jo net nepripažįsta, jiems gėda pasakyti draugams, kad jų tėvas alkoholikas.

Atrodo tai dažna šių dienų žmogaus būsena. Nusivylimas jį supančiu pasauliu. Tačiau šis žmogus buvo kitoks. Jis žinojo, kad nėra tuo kuo bando būti. Jis žinojo, kad yra čia tam, kad tik egzistuotų. Bet nejau ta egzistencija tiek nori iš žmogaus, kad jis tampa nieku?

Taip besėdint ir galvojant apie dabartį, jis prisiminė savo vaikystę. Kuomet turėjo tikslą būti kažkuo ypatingu. Tuo kažkuo, kuo skatino tapti jį supanti aplinka. Draugai, gatvės, svajonės...

Jis norėjo būti dalininku. Norėjo nuspalvoti pasaulį ryškiomis vaivorykštės spalvomis. Norėjo paversti miestą meno kūriniu. Išmarginti gatves įvairiomis paletės spalvomis. Tačiau tai teliko nebylia svaja. Tai teliko tik jo sąsiuviniuose, užrašų knygutėse ir popieriaus atraižėlėse. Niekuomet jis nepamėgino paliesti sienos purškiamų dažų flakonėliu. Kodėl? Tiesiog, kad jo svajones sugriovė eilinis suaugęs žmogus. Žmogus, kuris nesuprato vaiko.

Jam tebuvo keturiolika metų kuomet jis nusprendė mokytis dailės gimnazijoje. Žinoma, tam daug ruošėsi. Turėjo būti stojamieji egzaminai, kadangi ten patenka tik išrinktieji su genialiomis idėjomis.
Namų darbai likdavo nuošalyje, visą save jis atidavė parodomajam darbui. Tiesiog eskizui, kuris kažkada turėjo išvysti dienos šviesą centrinėje miesto gatvėje.

Atėjus lemtingajai dienai jis didžiavosi savimi ir savo darbu. Jis žinojo, kad turi jam pavykti. Jis tai padarys. Aštuntą valandą ryto jis stovėjo dailės gimnazijos fojė su nedideliu segtuvu rankoje. Jį supo gausybė jaunų žmonių, tokio pat amžiaus kaip jis su krūvom popieriaus lakštų, su skulptūromis ir kitokiais meno dirbiniais. Jis jau tuomet pasijuto nieku išvydęs tuos vaikus, tačiau nepasidavė. Pašaukus sekretorei jo vardą, jis visas išmuštas šalto prakaito pakilo nuo kėdės ir įėjo į kabinetą. Ten sėdėjo kelios moteriškės ir vienas apskuręs vyras. Jų paprašius parodyti savo darbus, mažasis berniukas net krūptelėjo, ištraukė iš segtuvo vieną vienintelį eskizą ir įdavė piktų bruožų moteriškei į rankas. Ji kreivu žvilgsnius perskrodė berniuką, ir kilstelėjus antakius paklausė:
Čia viskas?
Taip, - pasakė berniukas ir išgirdo skardu dviejų moterų juoką. Tik vienintelis vyras įdėmiai žiūrėjo į piešinį ir vaiką.
Čia tau ne gatvės ir ne darželinukų dailės pamoka, - pasakė moteris ir vėl nusikvatojo.
Vaikui pradėjo plūsti ašaros ir trenkęs durimis pabėgo iš kabineto. Tai buvo paskutinė diena kuomet jis laikė rankoje spalvotus pieštukus ir tikėjo savo svajonėmis.

Žmogus tai prisiminęs apsiverkė ir suprato, kad dabar jis neturi ko prarasti. Kišenėje pajuto kažką sunkaus. Tai buvo dažų flakonėlis. Tai buvo vienintelė galimybė save išmėginti ir įgyvendinti seną svajonę.

Jis atsistojo nuo suolelio ir patraukė miesto centro link. Buvo ramu, medžiai lyg jį jausdami net nešnarėjo, o gatvėse mirguliavo žibintų šviesa.
Žmogus pasiekė dailės gimnaziją, tą pačią kuri tapo jo svajonių kapinėmis. Jam nereikėjo nei eskizų, nei senų sąsiuvinių kur jis piešdavo. Visą tai jis turėjo galvoje. Į rankas paėmė juodų dažų flakonėlį ir pradėjo piešti. Jis net nepajuto kaip pradėjo švisti, važinėti mašinos, vaikščioti žmonės... Buvo šiokiadienis, taigi dauguma žmonių skubėjo į darbus ir net jo nepastebėjo, o jis vis piešė... Po kelių valandų atsitraukė nuo savo darbo ir pažvelgė:
Taip, aš tai padariau, - pasakė jis.
Ten buvo nupieštas liūdno berniuko siluetas ir graffity šriftu išraityta frazė „Svajonės nemiršta“. Išsitraukė cigaretę ir ją prisidegė tebežiūrėdamas į savo piešinį, o rankoje laikydamas tuščią juodų dažų flakonėlį.
Staiga ant peties pajuto ranką. Atsisukęs pamatė besišypsantį vyriškį, kuris susižavėjimo akimis žvelgė į jo meno kūrinį. Neiškart žmogus suprato, kad tai tas pats mokytojas iš dailės gimnazijos, kuris per jo egzaminą iš jo nesijuokė ir tik stebėjo. Dabar jis buvo pasikeitęs. Veidas išvagotas raukšlių, o žilos sruogos margino jo plaukus.
Tai visgi pasiekei savo, visgi įgyvendinai savo svajonę, - pasakė vyriškis. - Aš žinojau, kad tu tai padarysi, svajonės nemirtingos, jos nemiršta. Jos visuomet plazdena tavyje. Tu labai talentingas, aš tai pastebėjau iš karto tave pamatęs. Tik žmonės nesupranta standartų laužymo ir tų kurie nėra kaip visi. Aš tikėjau tavimi.

Dabar turbūt nustebtumėt sužinoję, kad tas žmogus buvęs alkoholikas, dirbęs dažytoju ir nepripažintas vaikų yra vienas garsiausių ir turtingiausių dailininkų pasaulyje. Taip...
Kitą dieną jo piešinio nuotrauka mirguliavo visuose šalies laikraščių pirmosiose antraštėse. O tą patį vakarą grįžęs namo sulaukė, vienos labai garsios dailės galerijos direktoriaus, skambučio su pasiūlymu surengti jo darbų parodą.

Taigi ši istorija yra labai paprasta ir manau pamokanti. Tikėti savimi ir savo svajonėmis. Svarbiausia tik labai norėti ir tikėti. O visa kita atsitinka savaime...

Sandra

2009 m. sausio 13 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

tylosMinute
2009 m. sausio 13 d. 16:50:06

pamokanti.
ir man šiandienai labai į temą.
bet koks čia dailininkas?

`užgęsusios` - be nosinės. man tai akis bado.

____________________
Je parle français un peu.

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Silentist	Trains Porcupine Tree Grazi daina apie vasaros pabaiga	3
Alvydas1	The Baying of the Hounds Opeth Kaip man patinka Opeth\'ų juoda-balta schema	3
malia	Breath of Life Erasure	1
Sahja	Shooting Star Modern Talking	0