Žvaigždžių milijonai keliauja seniai dangumi.
Žvaigždės šviečia kaip žmonės, ir spindi, ir krenta žemyn.
Kaip keista, kad ieško danguje tik vienos žvaigždės,
Kuri visą gyvenimą švies.

Kaip žinoti, kuri iš jų reikalingiausia?
Ieškai, nerandi, nes ieškai nuostabios.
Galbūt nesurasta tava žvaigždė jau krinta.
Tu atpažinki ją ir būk laimingas.

Su šviesia viltimi žvelgi į tamsų dangų –
Spindinti žvaigždė, spindinti žvaigždė...
Negi tavo akys nieko nesuranda?
Negi jos nemato tavo žvaigždės?


Tiek aplinkui veidų įvairių ir liūdnų, ir laimingų!
Būtų gal nesvarbu, bet ieškai ypatingo.
Kažkur visai arti žiūrėk – ranka tau moja,
O tu žvelgi aukštyn ir nesustoji.

Su šviesia viltimi žvelgi į tamsų dangų –
Spindinti žvaigždė, spindinti žvaigždė...
Negi tavo akys nieko nesuranda?
Negi jos nemato tavo žvaigždės?


Širdį atverk, žvelk kuo giliau,
Jos nušvies tau kelią skristi.

Su šviesia viltimi žvelgi į tamsų dangų –
Spindinti žvaigždė, spindinti žvaigždė...
Negi tavo akys nieko nesuranda?
Negi jos nemato tavo žvaigždės?

Su šviesia viltimi...

Žvaigždžių milijonai keliauja seniai dangumi...