Religingoje šeimoje gimė 12as vaikas. Šeimos gydytojas nutarė pasikalbėti su tėvais:
- Ar niekad nebandėte naudoti apsisaugojimo priemonių?
- Bet juk vaikus mums siunčia Dievas!
- Taip, bet tas pats Dievas mums siunčia ir lietų. Tačiau juk naudojame skėčius?
Kartą džiunglėse vieną didžiai tikintį krikščionį užpuolė tigras. Tas išsigando ir parpuolė kniūpsčias melstis:
- Dieve, padaryk taip, kad tigras pasielgtų krikščioniškai!
Ir tigras prabilo: - Dieve, palaimink šį maistą!
Nežinomi asmenys apgadino sieną tarp dangaus ir pragaro. Velnias siunčia angelams telegramą: "Mūsų advokatai sako, kad remonto darbus turi atlikti dangus". Angelai atsako: "Tikriausiai teks tai padaryti. Mes čia viršuje nerandame nė vieno advokato".
Pasaulio sukūrimas
Iš pradžių buvo tamsa...
Paskui atsirado ir šviesa...
Jos abi susiginčijo, kuri stipresnė, todėl pasikvietė pro šalį ėjusią Žemę. Ši senutė buvo tikra gudruolė ir pasakė: pusė dienos tamsai, o likusi pusė -šviesai. Joms buvo mažai, tai ir pradėjo stumdytis. Viena karaliauja kartais
16 valandų, kita tik 8, arba atvirkščiai, priklauso nuo metų laiko. Žemei nusibodo žiūrėti, kaip tamsa šviesai skaldo antausius ir atvirkščiai, todėl ji sukūrė vandenį ir žemę. Tiedu vaikai buvo tikri neklaužados: ėmė kariauti dėl motinos skverno ir, atrodo, iki šiol tebekariauja kvaileliai... Nusibodo Žemei žiopsoti į neklaužadas vaikus ir nutarė ji sukurti tokį daiktą, kuris jos klausytų... Matyt ne visiškai protinga buvo, o gal vyno šiek tiek padaugino, bet ėmė ir sukūrė žmogų - vyrą... Vyras visur lakstė nuogas ir nieko nesigėdijo... Žemė labai džiaugėsi matydama, kaip tas vyras šeriasi ir iš pasmirdusios nevaleikos beždžionės virsta švariu ir baltu žmogumi. Vieną naktį, kai Žemė miegojo, o tamsa šventė pergalę, vyriokas pajuto kažkokį keistą jausmą tarpkojy. Visą naktį jis negalėjo sudėti akių ir kankinosi.. Rytą, kai nugalėjo šviesa, Žemė sulaukė svečių - vienintelio gyvenimo džiaugsmo - pliko žmogiuko. Šis bandė kažką pasakyti, bet neišėjo, tada ir taip rodė savo daiktą ir kitaip, ir iš viršaus ir iš apačios, ir pastatė, ir nuleido, bet Žemė vis tiek nieko nesuprato, matyt per sena jau buvo tokiems lengvabūdiškiems dalykams... Žmogus pradėjo verkti iš nevilties. Matydama, kad vanduo ir taip ima viršų, ji nenorėjo savo neklaužados vaiko skatinti ir davė žmogui kalbą. Iš pradžių jis nežinojo, ką su ta kalba daryti, su kuo ją valgyti, bet.. Po to atėjo ir pirmas žodis:
K A K T U S A S
"Kodėl kaktusas?" - nusistebėjo Žemė. - "Negi kito žodžio nesugebėjo sugalvoti?.." Tiesa, pasirodo, buvo karti ir spygliuota, mat dar vakar vakare vyriokas bekakodamas netyčia ant kaktuso buvo prisėdęs, dėl ko apsitriedė kulnus ir visą valandą labai smirdėjo...Antras žodis buvo:
N O R I U !!!
"Norėti nedraudžiama..." - pagalvojo Žemė ir davė jam trečią šansą pasakyti, ko, po velnių, jis norėjo visą naktį... Trečias žodis buvo:
M O T E R I S...
-Kam tau ta moteris reikalinga? Ką su ja veiksi? Prisipažink greitai, ką sumanei!? - visai prarado savitvardą Žemė. Vyriokas savo skurdžiomis kalbos dovanomis negalėjo paaiškinti, todėl Žemė jį apšaukė, išskalbė užpakalį ir paliko vargšelį raudantį... Kitą dieną vyriokas atsibudo jau gudresnis ir kiekvieną sutiktą gyvūlėlį ir augalėlį pavadino gražiais lotyniškais vardais, kurių, be abejonės, nesuprato nė pats, todėl apdalino visus dar ir "nikais", kad paprasčiau būtų. Bet MOTERS iš galvos neišmetė ir vėl nuėjo pas Žemę.-Motin, noriu moters, - pradėjo jis kelis kartus atsikrenkštęs, kaip Dykaprijus per "Titaniką", - ir nebandyk neduoti, nes tuojau pat atominę bombą sukursiu ir susprogdinsiu!!! Tai buvo pasakyta piktu tonu, todėl Žemė išsigando. Ne atomines bombos, bet kad vėl jos numylėtas bekelnis nepradėtų žliumbti..Paėmė iš jo vieną šonkaulį, jį klonavo ir kažkokius chemikalus sumaišė, ar formulę buvo ne taip užsirašiusi, bet galutinis rezultatas išėjo gana netikėtai kitoks nei jos vyrelis... Du gumbai ant krūtinės (jau tą pačią naktį vyras juos pavadino krūtimis!..)ir tarpkojy kažko trūksta, ir iš viso silpnesnis padaras. "Neišgyvens..." - pagalvojo Žemė, bet nežudė, nutarė, kad tai būtų per didelė moralinė trauma žmogui, tai ir paliko likimo valiai..Vyras moterį perėme savo žinion . Po devynių mėnesių naktį Žemė pašoko iš miego nuo didžiausio triukšmo. Pasirodo, moteris, kuri turėjo neišgyventi, ne tik išgyveno, bet ir kažkokį bambizą į pasaulį paleido... Be Motinos Žemės žinios!.. To jau buvo per daug! Žemė rimtai supyko ir nutarė daugiau žmogui nebepadėti... Nuo to laiko žmogus pasideda sau pats! Ir gana sėkmingai! Save jis pasivadino Visatos valdovu, valdančiu kartu ir Žemę. Po kelių milijonų metų jis jau sugebėjo pabėgti į Mėnulį, bet jo ten niekas su fanfarom nesutiko, ir, nepatenkintas atšiauria ir nedrauginga Mėnulio atmosfera, grįžo atgal...
Šiaip jam dabar sekasi normaliai, jis susprogdino pažadėtąją atominę bombą ir net kelias, bet Žemė jų neišsigando...
-Dieve! Padėk man išaikyti mokslinį ateizmą penketui!
"Kadangi aš tikiu Biblija, tai manau, jog Pragaras yra. Kadangi aš tikiu begaliniu Dievo geraširdiškumu, tai manau, jog Pragaras tuščias".
Remonto darbai
Šis dokumentas, datuotas 1825m., rastas vienuolyno rūsyje Sankt Peterburge. Neaišku koks dailininkas buvo pakviestas restauruoti šv. Jono Krykštytojo cerkvę, tačiau po atliktų darbų vienuolyno vyresnysis pasiūlė dailininkui pateikti įivykdytų darbu sąskaitą užmokesčiui gauti. Dailininkas, nemokėdamas buhalterinės raštvedybos, parašė: Sąskaita: 1. Padidinau dangų ir pridėjau šiek tiek žvaigždžių-1 rub. 2. Nudažiau Kristaus gimimo vietą-3 rub. 3. Pataisiau Adomo ir Ievos drabužius po nusidėjimo- 5 rub. 4. Nuploviau šv. Mergelę ir paskui nudažiau ją tris kartus-10 rub. 5. Patvarkiau Barborą šalia įėjimo -8 rub. 6. Mergelei Marijai padariau naują kūdikį-10 rub. 7. Pataisiau angelą ir įstačiau plunksną Šventajai Dvasiai-7 rub. 8. Po kartą patvarkiau Pasaulio Kūrėjo žmonas- 10 rub. 9. Atnaujinau Mergelės Marijos išblukusias vietas-9 rub. 10. Sinajaus kalne visus 12 apaštalu nulakavau matiniu laku-6 rub. 11. Užglaisčiau ir uždažiau šv. Nikalojaus užpakalį-3 rub. 12. Išskyriau linijomis ir pastačiau kryžių po visais šventaisiais-5 rub. Suma-77 rub. Šiame dokumente vienuolyno vyresnysis įrašė rezoliuciją: Sumokėti šitam kvailiui kiek prašo, nes kitaip jis išniekins visus šventuosius.
Avarijoje žuvo trys draugai ir po mirties, kaip įprasta, patenka į šv. Petro preskonferenciją. Šv. Petras matydamas jų blogą nuotaiką nutarė truputį prablaškyti: - Kodėl jūs tokie liūdni? Štai įsivaizduokite savo laidotuves. Aplink šeimos ir draugai. Jūs gulite karstuose gražiai aprengti ir visi apie jus kalba ir prisimena. Ką jūs norėtumėte išgirsti iš jų? Vienas sako: -Aš norėčiau išgirsti, kad aš buvau geras draugas, puikus gydytojas ir šeimos galva. Kitas sako: -O aš norėčiau, kad apie mane pasakytų, kad aš buvau geras mokytojas, kad daug prisidėjau prie naujosios kartos auklėjimo ir kad turėjau gerą šeimą. -O aš norėčiau, kad visi aplink kartu sušuktų "Žiūrėkite, jis pajudėjo",- sako trečiasis.
Viename mažame Lietuvos miestelyje kunigas kiekvieną sekmadienį sakydavo mintinai išmoktą pamokslą. Bet vieną kartą užlipęs į sakyklą jį pamiršo. Nutarė tada improvizuoti. Apžvelgė visus savo parapijiečius ir sako: -Prieš pamokslą norėčiau, kad visi plėšikai ir prievartautojai susėstų kairėje. Visi suteneriai ir prostitutės viduryje, o visokie narkomanai, toksikomanai - dešinėje. Visi pradėjo persėdinėti. Kai visi susiskirstė, kunigas žiūri, kad viduryje liko stovėti vienas vaikinukas. -Sūnau, o kodėl tu neatsisėdai ? -Tai kad jūs nepaminėjote mano nuodėmės, tėve. -O tai kokia ta tavo nuodėmė? -Tėve, mane traukia prie mažų vaikų. -Tada, mano sūnau, ateik pas mane į sakyklą.
Pamokslas
Jaunas kunigas rengiasi sakyti pamokslą, tačiau labai bijo. Nueina pas seną kunigą ir prašo patarimo. -Na, ką aš tau, sūneli, galiu patart? Tu prieš eidamas sakyt pamokslo išgerk 100 gramų ir viskas bus gerai. Po pamokslo jaunas kunigėlis klausia seno: -Kokias klaidas padariau? -Na, pirma, tai aš tau sakiau išgert 100 gramų, o ne pusę litro. Antra, sutanos į apatines kelnes niekas nekiša. Trečia, apaštalų buvo 12, o ne "kaip pr....ta". Ketvirta, po pamokslo reikia sakyti "Amen", o ne "chana".
Sutvėręs žemę ir jos gyvūnus, Dievas pasikvietė angelą ir, rodydamas į plekšnę, tarė: -Aš tau liepiau šitą žuvį tik nuplauti. Lyginti nereikėjo...
Kalbasi trys vienuolės. Viena sako: - Aš tvarkiau mūsų vyriausiojo abato kambarį ir radau pornografinių žurnalų! - Ir ką tu darei? - Žinoma, aš juos išmečiau! Kita vienuolė sako: - O aš kartą taip pat tvarkiau mūsų abato kambarį ir radau pakelį prezervatyvų! - Ir ką tu tada darei? - Aš juose pradūriau skylutes. - Ot, velnias...- pasakė trečioji vienuolė.
Kavinėje vaišinasi vyriškis. Geria svaigalus. Pro šalį eina vienuolė. Susiduria su vyriškio žvilgsniu ir ima priekaištauti: - Kaip tu gali vėjais leisti gyvenimą šitokiame nedorybės liūne?! - Čiagi jokios nedorybės, sesute... - Ana,- piktokai prisistato vienuolė. - Taigi, Ana. Normalu. Aš gurkšnoju. - Tai irgi rūstina Dievą,- sako vienuolė. - O tu, sese Ana, esi ragavusi bent sykį?- klausia vyriškis. - Ne!- piktinasi vienuolė. - Tai kaip gali smerkti? Va, nupirksiu tau gėrimo, kai paragausi, tada... - Jokiu būdu! Žmonės matytų, kad vienuolė geria svaigalus... - Aš paprašysiu, kad tau įpiltų į puodelį,- sako vyriškis. Vienuolė nenoromis nusileidžia. Vyriškis nueina prie baro ir sako: - Man dvi taures degtinės, bet vieną supilkit į arbatos puodelį. Barmenas atsigręžia: - Ką, vėl ta sesuo Ana?
Vaikas klausia mamos: -Mama, Dievas vyriškos ar moteriškos lyties? - Nei vyriškos, nei moteriškos. - O kokia jo odos spalva, balta ar juoda? - Nei juoda, nei balta. - O dievas myli vaikus? - Taip, Dievas labai myli vaikus. Vaikas pagalvojo ir sako: - A, dabar žinau. Maiklas Džeksonas yra Dievas!
Numirė anglikonų kunigas ir pateko į dangų. Prie rojaus vartų šv. Petras paskiria jam kambarį: -Anglikonų kambarys koridoriaus gale iš dešinės, septintas numeris. -O kas kituose numeriuose?, - domisi anglikonas. -Pirmame numeryje - liuteronai, antrame - reformatai, trečiame - metodistai, ketvirtame - stačiatikiai...,- aiškina Petras, - tik kai eisi pro šeštą kambarį, eik labai tyliai ir nekelk jokio triukšmo. -O kodėl? - nesupranta anglikonas. -Todėl, kad šeštame kambaryje yra katalikai, kurie galvoja, kad yra vieninteliai patekę į rojų, ir be jų čia nieko daugiau nėra.
Popiežius išklausė Lietuvos seimo posėdį ir padarė istorinę išvadą apie pasaulio pabaigos galimybę vienoje atskirai paimtoje šalyje.
Vienas iš Kristaus stebuklų. Eina Jėzus ir dvylika apaštalų vandens paviršiumi. Čia pradėjo atsilikti Judas. Vieną žingsnį žengė – vandens iki kelių. Kitą žingsnį žengė – iki juosmens. Pradėjo jis šaukti: -Palaukit manęs! Aš skęstu! Jėzus atsisukęs jam ir sako: -Atsibodai tu visiems jau. Ką negali kaip visi kojų ant akmenų pataikyti?
Kalbasi du kunigai: -Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą? Kitas jam ir sako: -Mes gal ir ne, bet gal mūsų vaikai sulauks!!!!
Sena valstietė eina išpažinties: - Mano tėve, - sako ji, - aš buvau neištikima savo vyrui. - Štai kaip! Kada tai buvo? - Mmm... Prieš trisdešimt dvejus metus... - Prieš trisdešimt dvejus metus? Pamirškime tai, nes tai jau nebe nuodemė. - Visko gali būti, - sako senutė, - bet man malonu retkarčiais prisiminti...
|
2005 m. birželio 29 d. 
curious_girl
labai faina
philia
Mitochondrija (Užblokuotas)
King_of_mitology_age
eglermknt
sasyska
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 750
Iš viso užsiregistravę: 73656
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 20214
2005 m. liepos 2 d. 15:42:18
____________________
Meile stato,bet neapykanta griauna.
2005 m. birželio 29 d. 20:27:30
Manęs tai įpatingai nesužavėjo nei vienos dienos anekdotai..
bl, mano komentarus pradėjo trinti.
Šitą jau rašiau dieną...
mano irgi kirtu pradejo trinti cia dedasi keisti dalykai
____________________
sakykit tiesa nes kitaip busiu priverstas issitrauktu tam specialu prietaisa.:)