
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kaip keista, kai nutekėjus upeliams viskas vėl ima spindėti gėriu ir nusišnekėjimais. Nuostabu. Juk negali visą laiką verkti. Tada ir ašaros tampa kažkokios beskonės. Išblunka riba tarp nuprotėjimo, kai linksma, ir išprotėjimo, kai skauda. Turbūt neįdomu būtų, jei kiekvieną dieną matyčiau tave. Man taptum tiesiog tas, kuris visada šalia, o branginti tave imčiau tik praradus. O prarasti aš tavęs nenoriu. E. Gabrėnaitė ištarė iki skausmo teisingą frazę: "Graužiausios svajonės yra tos, kurios neišsipidė". Ir tikrai. Manau, ir toliau mirkčiau savo beskonėje, vien linksmybėmis skiestoje egzistensijoje, jei neturėčiau to akmenuko, kurį man kažkada įmetei į užantį. Jei nebūčiau gavusi dozės tikrų ašarų, tikro skausmo, tikro išsiskyrimo, tikro ilgesio, tikros tuštumos. Ir - svarbiausia - tikos svajonės. Tikro siekio, kuris niekada nepalieka. Jei būtum visada šalia, stotum į kokio rankinuko vietą, kuris visada lydi mane ir tai atrodo savaime suprantama. Anksčiau ar vėliau užsinorėčiau naujo. Pradėčiau ieškoti naujos svajonės. Ir toliau stovėčiau kokiam spindinčiam, bet mirusiam paplūdimy ant to lakaus smėlio, kuris nepastebimai, bet labai greitai trauktų mane gilyn. Taip nepastebimai mane įtraukei tu. Ir dabar saugai. Neieškau naujos svajonės. Juk pati gražiausia gyvena šalia manęs. Ir nors žinau, kad visiškai tikėtina, jog ji neišsipildys, aš laiminga. Galbūt net nelaukiu jos išsipildymo. Bijau, kad ji dingų kaip vaivorykšė, o aš likčiau tuščiomis rankomis, tuščia širdim. Ir be svajonių. Ne. Geriau taip. Be tavęs, bet su svajone užantyje, kuri suteikia spalvų gyvenimui ir nušluoja nuo kelio lakų smėlį. Nebegrimstu. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2006 m. birželio 9 d. 20:51:13
____________________
= nemiegu.
2006 m. birželio 9 d. 17:18:39
____________________
I be back for breacfast