
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kadangi nemoku rasyti linksmai, tai ir mano atostogu aprasymas bus keistai liudnas... Siandien klaipedoje lijo... Vaiksciojau po lietu beveik verkdama, nes beprotiskai bijau prarasti drauga. Jis man ne vaikinas, bet tiesiog mielas uz mane kiek vyresnis vyrukas, kuriam jauciu simpatija... Per savo ilga liezuvi ispliurpiau viena jo pasakyta nesamone, gal nekalta mela, o gal planuota smeizta. Nezinau, kaip ten buvo is tiesu, bet man atrodo, kad kai jis suzinos, is tos trapios draugystes neliks nieko... Ir taip jis nutoles nuo manes, gal sutiksiu ji vasara, gal siek tiek dazniau ir tokios mintys varo mane i nevilti. Bijau, kad nieko apie nebezinosiu. Laiskai? Ne... As jam rasydavau nuosirdzius, be proto ilgus laiskus, o jis ne sykio man neatrase. I mano sms jis atsiliepdavo, bet tik po kokios valandos. Suprantu, kad tarp musu nieko nebuvo, nera ir nebus. Mus skiria atstumas, skiria amziaus barjerai, skiria jo mergina... O kas mus sieja? nezinau... Turbut tai, kad kazkada susipazinome ir dabar jis jaucia pareiga retkarciais su manimi susitikti. Keista, bet man to uztenka... Bet kas bus, jeigu as jo neteksiu? Rasau ir vel vos neverkiu. Nejaugi as ji myliu? |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. liepos 7 d. 20:40:54
klausyk sawo sirdies ji tau pasakys ka daryti...
____________________
mano asmenybe remia stoga... neieskokime nepaprastumo, geriau pastebekime paprastuma....
2005 m. liepos 7 d. 20:00:34
____________________
Zmogus sutwertas ne pralaimeti... Zmogu galima sunaikinti, taciau nugaleti jo neimanoma... Ernest Hemingway