Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
fizikai
fizikai
|
DETALIU ATSPARUMAS DILIMUI ĮVADAS Šiandien su trintimi susijusi viena iš svarbiausių šių laikų problemų – mašinų, detalių susidėvėjimas. Be galo daug lėšų yra išleidžiama mašinų remontui, be to šios išlaidos toli gražu nemažėja. Tenka ieškoti atsakymų kaip išspręsti šią problemą, t.y. ieškomi būdai mašinų ilgaamžiškumui, detalių paviršių atsparumui dilimui padidinti. Tuo tikslu kuriami nauji detalių gaminimo, jų apdirbimo būdai, ieškoma naujų medžiagų, kurios užtikrintų detalių patvarumą ir nedylamumą. Šių problemų sprendimo ieško ir su jomis susijusius uždavnius nagrinėja mokslo šaka - tribologija.Tribologija – tai mokslas apie nemažiau kaip dviejų kietų kūnų mechaninę sąveiką slydimo, riedėjimo ar smūgio metu, įvertinantis tų kietų kūnų sąveiką sąlyčio zonoje, irimo procesą sąveikos metu. Ši mokslo šaka susideda iš šių dalių: tribofizikos, tribochemijos, tribomechanikos, tribotechnikos ir tribometrijos. Savo darbe apžvelgsiu kai kuriuos atsparumo dilimui padidinimo būdus, kurie susiję su paviršiaus sukietinimu ir šiurkštumo sumažinimu. 1. Kinematinių porų patikimumo didinimas technologiniais metodais Reikiamo tribopaviršių kietumo galima siekti įvairiais technologiniais būdais: cementavimu ir apdirbimu aukšto dažnumo srovėmis (HV500-600), azotinimu (HV800-1200), berilizavimu (HV1000-1200), difuziniu chromavimu (HV1200-1400), plazminiu aplydymu kietlydiniais (HV 1400-1600), boravimu (HV1500-1800), borocianavimu (HV1800-2000) ir kt. Kilas technologinis tribopaviršių antifrikcinių savybių gerinimo metodas yra tų paviršių padengimas fosfatinėmis plėvelėmis - fosfatavimas, paviršių prisotinimas siera - sulfidinimas, grafitu - grafitinimas, molibdeno disulfidu ir kt. Tie būdai (ypač sulfidinimas ir apdirbimas molibdeno disulfidu) plieninių detalių atsparumą dilimui padidina 10-12 kartų. Didinant tribopaviršių atsparumą dilimui, efektyvios elektrokibirkštinio paviršinio legiravimo dangos is vario-aliuminio, titano-aliuminio, vario-grafito, titano-grafito, nikelio-grafito miltelių mišinio. Esant abrazyviniam dilimui, tribopaviršių kietumą nuo 500 HV padidinus iki 1500 HV, santykinis atsparumas dilimui padidėja iki 100. Vienas flektyvių detalės atsparumą dilimui didinančių būdų, yra neabrazyvinis antifrikcinis išbaigiamasis apdirbimas (NAIA). Labai sumažėja apdirbtos detalės trinties koeficientas, nes gautoji plėvelės kristalo gardelė luri daugiau kaip 10% vakansijų ir pasižymi kvaziskysto kūno savybėmis; be to, plėvelės poras užpildęs tepalas pagerina tepimą, tokio paviršiaus suvilgamumas tepalu -100%. NAIA būdu išbaigus vidaus degimo variklių cilindrų paviršius, jų atsparumas dilimui padidėja 40-60% ir maždaug 3-5% mažiau sunaudojama degalų. Plieno, ketaus detalių paviršių padengimas frikciniu-mechaniniu įtrinimu vario ar jo lydinių plėvele paviršių aktyvinančio skysčio (PAS) terpėje vadinamas neabrazyviniu antifrikciniu išbaigiamuoju apdirbimu. Variuojant paviršių, kurio Rz=l,25μm, frikciniu-mechaniniu būdu, gaunama stipriai sukibusi su juo 2-4μm storio vario plėvelė ir apie 80μm gyliu sukietinamas paviršius. Padengimo metu prie apdirbamo paviršiaus su reikiama jėga prispaudžiamas vario ar jo lydinio stiypelis. Įtrinama esant pastoviam slydimo greičiui ir jėgai. Kontakto vieta tepama glicerinu arba kita paviršių aktyvinančia medžiaga. Įtrynimo metu nulyginamos paviršiaus nelygumų viršūnės, vario dalelės sukimba su įtrinamuoju paviršiumi. Gautoji danga savybėmis panaši į dangas, gaunamas selektyvinio pernešimo metu. Frikcinis-mechaninis įtrynimas variniu strypu dažniausiai tinka standžių detalių vidiniams ar išoriniams paviršiamsi. Šis būdas populiams: paprastas ir gaunama geros kokybės plėvelė, be to, reikia nesudėtingos įrangos. Galima įtrinti įvairių formų paviršius. 1.1 Paviršinis grūdinimas Šio paviršiaus sukietinimo metodo pagrindinis tikslas – padidinti paviršiaus atsparumą dilimui. Šis metodas taikomas plienams, kurie savo sudėtyje turi nuo 0.35 % anglies. Paviršinis grūdinimas atliekamas įvairiai: trumpam pamerkiant į išlyditą metalą ar druskas, įkaitinant aukšto dažnio elektros srove, dujų degiklio liepsna, lazerio spinduliu ir t.t. 1.1.1 Trinties paviršių apdirbimas lazerio spinduliu Lazerio spinduliui praeinant metalo paviršiumi pastarasis labai greitai įkaista iki didelės temperatūros. Lazerio spinduliu pasitraukus įkitą vietą paviršius iškarto atšala, nes dėl šilumos nuotėkio į metalo gilumą. Taip metalo paviršius lyg ir užgrūdinamas. Tokį grūdinimą lazerio spindulio pagalba galima taikyti plieninių, ketaus detalių paviršių užgrūdinimui tikslu padidinti atsparumą dilimui. Šio paviršiaus apdirbimo būdo įpatumas-lokališkumas. Lazerio spinduliu užgrūdinto paviršiaus gylis yra nedidelis ir siekia apie 1.6 milimetro. Apdirbus detalę lazerio spinduliu, mechaninio apdirbimo taikyti nereikia. Lazerio spinduliu apdirbami sunkiai pasiekiami paviršiai. Tai yra vienas iš šio apdirbimo būdo privalumų, lyginant su cheminiais ir termocheminiais apdirbimo metodais. Paviršių sukietinimui naudojant šį metodą, detalių atsparumas trinčiai padidėja penkis kartus, lyginant su detalėmis, kurios nebuvo sukietintos šiuo metodu. 1.1.2 Trinties paviršiaus grūdinimas kaitinant aukšto dažnio elektros sovėmis Yra keli šio metodo variantai : galima grūdinti visą paviršių iš karto, ir kitas variantas – grūdinti dalimis. Grūdinant dilimo paviršių šiuo metodu, gaminys įstatomas į varinį, tuščiavidurį, vandeniu aušinamą induktorių, per kurį leidžiama aukšto dažnio elektros srovė. Susikuria elektromagnetinis laukas, kuris indukuojasi trinties paviršiuje. Didinant srovę, užgrūdinimo gylis mažėja. Užgrūdinimo gylis tap pat priklauso ir nuo detalės varžos, bei nuo magnetinio skvarbumo. Dėl sukūrinių srovių paviršius greitai įkaista ir užgrūdinamas vandes srove. Taikant šį būdą užtikrinamas gan tikslus užgrūdinimo gylis, o kietumas gaunamas apie 4 HRC didesnis nei kitų grūdinimo būdų. 1.1.3 Trinties paviršiaus grūdinimas kaitinant dujų liepsna Šis būdas yra gan paprastas ir pigus, nesudėtingi įrengimai. Liepsnos pagalba pasiekiama 3000C temperatūra. Dujų liepsna paviršius staiga įkaitinamas, o po to grūdinama. Šis būdas nors ir pigesnis nei kiti, tačiau turi reikšmingų trūkumų. Gaunami neploni sluoksniai, sunku reguliuoti grūdinimo gylį, galimas perkaitinimas. 1.2 Termocheminis apdirbimas Temocheminiu apdirbimu vadinamas metalų įkaitinimo ir išlakymo aktyvioje terpėje procesas, kurio metu metalo paviršiai prisotinami vienu ar keliais elementais, kas pakeičia metalų cheminę sudėtį, sandarą ir savybes. Dažniausiai termocheminis apdirbimas taikomas norint padidinti atsparumą dilimui. Labiausiai paplitę termocheminio apdirbimo būdai: cementavimas, azotinimas ir karbonitravimas. 1.2.1 Cementavimas Cementavmu vadinamas plieninių paviršių įanglinimas aukštoje temperatūroje, ilgai išlaikant juos įanglinančioje aplikoje. Cementavimas taikomas mažaangliams plienams, kurie labai atsparūs smūgiams, kad įanglintą paviršių būtų galima kietai užgrūdinti ir gaminį padarytiatsparų dilimui, išlaikant tąsią šerdį. Cementavimas derinamas su grūdinimu ir žemu atleidimu. Lyginant su grūdinimu aukšto dažnio srovėmis, gaunamas didesnis kietumas, nes paviršius įsotinamas anglimi iki 0.8-1.0 %C ir didesnis smūginis tąsumas. Pagal karbiurizatorių skiriami trys cementavimo etapai: kietasis dujinis ir skystasis. Atskira grupė – cementavimas pastomis. Kietasis cementavimas atliekamas dėžėse perpilant įanglinamus gaminius medžio anglies ir aktyvizatorių mišiniu. Kad mišinys neprikeptų prie detalės, dedama 35% kreidos. Pasiekiamas įanglinimo gylis – 2-2.5 mm. Dujinis cementavimas patogus, lengvai mechnizuojamas cementavimo būdas. Šiam procesui naudojamos gamtinės, pagamintos iš naftos produktų, žibalo garų ir kitos dujos. Skystasis cementavimas taikomas retai, nes sudėtinga vonių, kuriose vyksta procesas, priežiūra. Dažniausiai šis būdas naudojamas smulkiom detalėm, gaunamas sluoksnis 0.3-0.4 mm. Cementavimas pastomis. Pastos gaminamos iš suodžių, medžių anglies dulkių, aktyvizatorių ir rišamosios medžegos. Įsotinimo gylis siekia net 3-4 mm. Po cementavimo atliekamas grūdinimas. 1.2.2 Azotinimas Plienų paviršinių sluoksnių įsotinimas azotu 500-650C temperatūroje. Azotinimo metu nepažeidžiamas ankstesnis terminis gerinimas. Šio proceso metu susidaro labai kieti nitrida, ypač legiruotuose plienuose, ir kietumą išlaiko iki 500C. Per 24-60 val. laikotarpį įsotinama nuo 0.3-0.6 mm gylio. 1.2.3 Karbonitravimas Tai vienkartinis plieno paviršių įsotinimas anglimi ir azotu. Egzistuoja dvi pagrindinės karbonitravimo atmainos: cienavimas, atliekamas išlydytose anglies ir azoto druskose, bei nitrocienavimas – atliekamas anglivandenilių ir disocijuoto amoniako dujų mišinyje. Cienavimas atliekamas 820-860C temperayūroje. Po cenavimo iš karto galima grūdinti. 0.15-0.35 mm sluoksnio storis gaunamas per 60-90 min. Pasiekiamas kietumas HRC 58-62. Cienavus detalių paviršius atsparumas dilimui gaunamas didesnis, nei cementuojant. Sulfocienavimas – vienkartinis įsotinimas siera, anglimi ir azotu. Šis būdas skirtas apdirbti tokioms detalėms, kurių paviršiai turi būti labai atsparūs trinčiai (ten kur blogas tepimas. Procesas vyksta cianinėse voniose. 1.2.4 Alitavimas Tai paviršių įsotinimas aliuminiu. Šis procesas atliekamas 1000C temperatūroje, išlaikant aliuminio miltelių, molžemio ir amonio chlorido mišinyje 10 valandų. Gaunamas 0.2-0.3 mm storio sluoksnis. 1.2.5 Kiti difuzinio įsotinimo būdai Įsotinant metalus taikomos aukštos temperatūros, ilgas išlaikymas, nes difuzija vyksta labai lėtai. Įchrominimas. Atliekamas milteliniuose mišiniuose, 1000C temperatūroje. Per 12-15 val. pasiekiamas 0.1-0.2 mm storio sluoksnis. Panaudojus šį būdą, padidėja atsparumas oksidacijai, o kai anglies daugiau kaip 0.25%, padidėja atsparumas dilimui. Įchrominimas naudojamas detalėms, kurios dyla agresyvioje aplinkoje. Įborinimas. Padidina atsparumą abrazyvinei trinčiai. Procesas atliekamas išlydytame bore kai temperatūra siekia 1500C. 2. Abrazyvinio apdirbimo būdai 2.1 Poliravimas Tai baigiamasis apdirbimo būdas kuriame žymiai padidinamas paviršiaus glotnumas praktiškai nepakeičiant detalės tikslumo. Poliravimo operacija dažnai naudojama suteikti detalės paviršiui dekoratyvinį blizgesį, padidinti detalės atsparumą dilimui. Operacija atliekama naudojant poliravimo diskus, prie kurių pritvirtintas veltinio, odos ar fitro žiedas. 2.2 Pritrynimas Šis būdas naudojamas apdirbant labai tikslias ir glotnias detales. Būna rankinis ir mechaninis pritrynimas. Rankinis pritrynimas atliekamas rankiniais pritrintuvais, padarytais iš minkšto ketaus, vario, žalvario, stiklo arba plastmasės. Pritrynimo metu pritrintuvai patepami pritrynimo pasta. Mechaninis pritrynimas atliekamas staklėse. Pritrynimu pasiekiamas antras tikslumo kvalitetas ir 11, 12 glotnumo klasė. 2.3 Superfinišavimas Labai tikslus baigiamasis apdirbimo būdas, dažniausiai naudojamas velenų išorinių paviršių , taip pat ir plokščių paviršių apdirbimui. Ši operacija plačiai naudojama variklių alkūninių, bei labai tikslių velenų apdirbimui. Superfinišavimas atliekamas naudojant abrazyvinius arba deimantinius elboro strypelius. Deimantiniuose strypeliuose naudojami natūralūs ir dirbtiniai deimantai. Superfinišavimas užtikrina mažą paviršių šiurkštumą (Ra = 0.16-0.63 m), padidina kietumą 30%, o atsparumo dilimui ribą 17 –25%. Atsparumas nuovargiui padidėja iki 3%. Šis būdas netaikomas detalių, padarytų iš titano, tantalo, niobio, cirkonio, apdirbimui nes tarpusavio sąveikoje su deimantu šie metalai prilimpa prie įrankio darbinės dalies. 3. Metalų išdėstymas triboporose pagal kietumą Triboporoje, kurią sudaro slystantys skirtingo kietumo ir matmenų paviršiai, galima nustatyti dvi salygas, susijusias su medžiagų išdėstymu 1) H1 >H2 ; S1 Parenkant tinkamesnę porą, reikia nustatyti reikalavimus poros tribologiniam patikimumui, ekonomiškumui ir darbo sąlygas. Dėl tribopaviršių sukibimo ir užsikirtimo tribopora gali būti nepakankamai patikima. Mašinų eksploatacijos patirtis byloja ir triboporų bandymais įrodyta, kad atvirkštinės triboporos yra atsparesnės užsikirtimui, o ir užsikirtus tribopaviršiai mažiau pažeidžiami . Tiesioginių ir atvirkštinių porų darbo skirtumas yra tas, kad esant perkrovoms, tiesioginės poros mažesnio kietumo elemento plastinė deformacija yra kliūtis poros normaliam darbui, dėl ko padidėja trintis, tribopaviršių pažeidimai, pora greitai tampa nedarbinga. Atvirkštinėse porose esant perkrovų mažesniam kietumui, tribopaviršiaus plastinė deformacija nekliudo poros darbui. Atliekant chromuotų plieno cilindrinių bandinių poroje su minkšto plieno disku (tiesioginė pora) ir plieninių cilindrinių bandinių ir chromuoto disko poros (atvirkštinės) eksperimentus, nustatyta, kad antru atveju užsikirtimas prasideda, esant 15 kartų didesnėms apkrovooms negu pirmu atveju. Poros iš tų pačių medžiagų, esant nevienodiems tribopaviršiams didesnis paviršius daugiau išdyla pagal svorį. Jei pora yra iš skirtingų medžiagų, tai priklausomai nuo dilimo rūšies išdilimų santykis gali būti ir didesnis, ir mažesnis už vienetą. Išdilimas pagal svorį neturi tiesioginės įtakos sujungimo darbinėms savybėms. Esant nelygiems pagal dydį tribopaviršiams nebūtina, kad didesnį suminį pagal svorį išdilimą atitiktų didesnis linijinis išdilimas nes, esant didesniam poros elemento su didesniu tribopaviršiumi išdilimui pagal svori gali būti mažesnis linijinis išdilimas, ir, esant mažesniam kūno išdilimui, pagal svorį gali būti mažesnio tribopaviršiaus didesnis linijinis išdilimas. Dėl to, siekiant didesnio poros atsparumo dilimui, racionalus toks poros elementų išdėstymas, kurį atitinka mažesnis poros detalių suminis linijinis išdilimas. Bet konstruktoriai kol kas neturi reikalingų duomenų tokiems sprendimams, šis uždavinys sprendžiamas naudojantis kokybiniais, ekonominiais ir eksploataciniais duomenimis. Jei vienas iš triboporos pavažos - stovas elementas daromas grūdintu tribopaviršiumi, o antras - iš termiškai neapdirbto ketaus, reikia parinkti tinkamą medžiagų išdėstymą poroje. Jei detalės yra pakankamo standumo ir kietumo, darbo greičiai, apkrovos, temperatūros nedidelės, medžiagos nelabai linkusios sukibti, tai tikimybė, kad tribopora dėl sukibimo nebegalės dirbti, yra maža. Labai tokiai triboporai svarbu užtikrinti didelį atsparumą dilimui stovo dilimo tolydumo išilgai stovo atžvilgiu. Stovo kreipiamųjų grūdinimas žymiai pagerina tokios poros tribotechnines savybes: 1) mažesnė galimybė atsitiktiniams tribopaviršiaus pažeisti rėžiais atvirose kreipiamosiose; 2) mažesnis linijinis išdilimas; 3)greičiau įsidirba pavažos, turinčios mažesnį tribopaviršių; 4) lengvesnis pavažų prisiderinimas prie stovo skutimu gamybos ir remonto metu. Nors nurodyti pranašumai yra reikšmingi, esant nepakankamai stovo apsaugai nuo abrazyvo dalelių, pavažų kreipiamųjų grūdinimas yra tikslingas, nes pavažų kreipiamosios dyla netolygiau ir intensyviau galuose, o ten susidaro savitas pleištas, kur patenka abrazyvo dalelės. Tos dalelės šioje vietoje įsispaudžia į pavažas ir kartu su jomis pasislenka, iš dalies įstringa pavažų tribopaviršiuose ir ritasi tarp jų, dilindamos tuos paviršius. Užgrūdinus pavažų kreipiamąsias, dėl užgrūdinto sluoksnio santykinai didelio atsparumo dilimui pavažų išdilimas bus mažesnis, todėl sumažėja abrazyvo dalelių, aktyviai dilinančių tribopaviršius, skaičius, o tada būna mažesnis ir stovo linijinis išdilimas. antifrikcinė medžiaga nuo guolio pereina ant veleno. Apsuktos poros kartais yra pranašesnės, esant pastoviai apkrovai vektoriaus krypčiai besisukant velenui, kai vyksta įdėklo antitrikcinio sluoksnio vos pleišto susidarymui. D.Garkunovas ir A.Staroselskis analizuoja ir "apsuktą porą", kurioje vienpusis dilimas, dėl ko per tam tikrą laiką sumažėja guolio laikančioji geba. Tokios poros antifrikcinės veleną dengiančios medžiagos dilimas tolygus bet kokiame skerspjūvyje, kai Yra ir nuomonių, kad didesnio ilgaamžiškumo guoliuose riedėjimo kūnas būtų 1-2 HRC vienetais didesnio kietumo už žiedo kietumą. Švedų firma SKF gamina riedėjimo guolius su vienodo kietumo rutuliukais ir vidiniais žiedais, Cilindrinių ir kūginių krumpliaračių mechaninės savybės turi būti parinklos atitinkamai pagal pateiktą metodą. Jei varantieji ir varomieji krumpliaračiai yra iš tos pačios markės plieno, - jų krumplių darbinių paviršių kietumas HB<350, tai, siekiant išvengti įdrėskimų, būtina ruošinius termiškai apdirbti skirtingu kietumu. Krumpliaratinės pavaros su nekoreguotais krumpliais varančiojo krumpliaračio medžiaga turi būti kietesnė negu varomojo: 1) mažesnio diametro krumpliaračio krumpliai patiria daugiau apkrovų negu didesnio diametro krumpliaračio, todėl siekiant apytikriai vienodo atsparumo dilimui, mažesnio krumpliaračio medžiaga turi būti geresnių mechaninių savybių; 2) įstrižakrumplėms pavaroms padidinus mažesnio diametro krumpliaračio dantų kietumą, kai poroje esančio krumpliaračio kietumas pastovus, padidėja pavaros n.v.k. ir varomojo kmmpliaračio dantų sąlytinis patvarumas. Šis efektas būna bandymų metu, kai kietumo skirtumas HB120. Kumšteliniams mechanizmams su ritininiais stūmikliais ritinėlius tikslinga gaminti iš minkštesnės medžiagos, nes ritinėlį pakeisti paprasčiau negu kumštelį. Tačiau būna ir kumštelinių mechanizmų su minkštesniu kumštelio profiliu keičiamo žiedo pavidalu. Kumšteliniams mechanizmams reikia parinkti medžiagas, turinčias didžiausią sąlytinį nuovarginį atsparumą,kai nėra tribopaviršių sukibimo. Cilindrinių ir kūginių krumpliaračių medžiagų mechaninės savybės, ypač krumplių darbinių paviršių kietumas, turi būti atidžiai parinktos. Jei abu kinematinės porors krumpliaračiai yra iš tos pačios plieno markės ir krumplių darbinių paviršių kietumas HB<350, tai, norint išvengti įdrėskimų, būtina ruošinius termiškai apdirbti taip, kad krumplių kietumas būtų skirtingas. Krumpliaratinių pavarų su nekoreguotais krumpliais mažesnio diametro krumpliaračio krumplių kietumas turi būti didesnis negu antro tos poros krumpliaračio: - mažesnio krumpliaračio krumpliai per tą patį laiką patiria daugiau apkrovų negu didesnio krumpliaračio, todėl užtikrinant apytikriai vienodų ir mažesnio krumpliaračio atsparumą dilimui, šio krumpliaračio medžiaga turi būti geresnių mechaninių savybių; - pavarose su įstrižais krumpliais mažesnio krumpliaračio poroje su tam tikru pastovaus kietumo krumpliaračiu krumplių kietumo padidinimas padidina pavaros n.v.k. ir kartu krumplių sąlytinį patvarumą nuovargiui. IŠVADOS 1. Didelę įtaką dilimo sumažinimui turi detalės paviršiaus šiurkštumo mažinimas ir kietumo didinimas. 2. Paviršinio grūdinimo pagalba padidintas detalės paviršinio sluoksnio kietumas užtikrina gerą atsparumą dilimui. 3. Paviršinio grūdinimo trūkumas – sunku regiuliuoti užgrūdinamo sluoksnio storį. 4. Kai kurie paviršinio grūdinimo būdai yra pigūs ir gan efektyvūs. 5. Termocheminis apdirbimas efektyvus būdas padidinti atsparumą dilimui, tačiau užima palyginus daug laiko. 6. Kai kurie termocheminio apdirbinmo būdai yra labai kenksmingi. 7. Abrazyvinio apdirbimo būdai ne tik padidina atsparumą dilimui, bet ir suteikia dekoratyvinę išvaizdą. 8. Abrazyvinio apdirbimo būdai padidina atsparumą dilimui 17–20%. 9. Metalų tarpusavio išdėstymas triboporose pagal kietumą tap pat padidina atsparumą dilimui. 10. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Д. Н. Гаркунов. Триботехника. М.: Машиностроение, 1985. – 424с. 2. V. Serapinas. Tribologiniai procesai kinematinėse porose. K.: Technologija. – 362p. 3. Долговечность трущихся деталеи машин. сб. М.: Машиностроение. 1990. 351с. DETALIU APDIRBIMO ITAKA DILIMUI IR NUOVARGIUI 1. ĮVADAS Kaip žinoma, daugelis mašinų detalių po kurio laiko nebetinka naudoti, nes nudyla jų jungimosi paviršiai. Tokių detalių amžius priklauso nuo jų paviršių atsparumo dilimui. Daugelis metalo apdirbimo, transporto, statybos, žemės ūkio ir kitokių mašinų dirba abrazyvinio dilimo sąlygomis. Šiuo atveju detalės dyla sparčiau. Plastiniai paviršiaus deformavimo metodai čia nieko padėti negali. Tyrimai laboratorijose ir praktiniai darbo rezultatai parodė, kad šiuo atveju didelis efektas gaunamas, apdirbant detalių paviršius elektromechaniškai. KTU atliktais bandymais nustatyta, kad elektromechaniniu būdu apdirbtų paviršių atsparumas abrazyviniam dilimui padidėjo nuo 2 iki 5 kartų. Tai priklauso nuo apdirbimo sąlygų ir metalo cheminės sudėties. Geri rezultatai gauti ir kitų tyrinėtojų, bandant detales tiek abrazyvinio dilimo, tiek ir tepamų paviršių trinties sąlygomis. Kai kurie duomenys rodo, kad atsparumas dilimui padidėjo net dvylika kartų [1]. Praktikoje dažnai susiduriama su detalių patikimumo problemomis, ypač tuomet, kai medžiaga deformuojasi plastiškai. Elektromechaninis detalių apdirbimas (EMA) mažaciklio apkrovimo sąlygomis yra mažai tyrinėtas [2]. 2. PAVIRŠIAUS IR PAVIRŠINIO SLUOKSNIO SAVYBĖS Lyginant elektromechaniniu būdu metalo paviršių ir jį kietinant, keičiasi paviršiaus ir negiliai nuo paviršiaus esančio metalo savybės. Nustatyta, kad sumažinus elektromechaninio apdirbimo greitį arba padidinus praėjimų skaičių nuo 1 iki 3-4, apdirbtas paviršius esti glotnesnis. Glotniausias paviršius gaunamas, panaudojus maždaug 500 – 650 A srovę ir apie 800 N spaudimą. Kodėl elektromechaniniu būdu apdirbtas paviršius tampa glotnesniu? Apdirbant šiuo būdu elektros srovė įkaitina paviršiaus mikronelygumus, o įrankis juos mechaniškai sulygina. Aišku, apdirbant mažesniu greičiu ir stipresne srove, labiau įkaista mikronelygumai, o didesne jėga spaudžiamas prie apdirbamojo paviršiaus įrankis juos geriau išlygina. Toliau keičiant minėtus režimus, glotnų paviršių galima sugadinti, nes nuo didelio įkaitimo greičiau nudyla apdirbančioji kietlydininė plokštelė. Jos nudilęs nelygus paviršius pradeda draskyti metalą. Esant per didelei spaudimo jėgai, įrankis gali išdraskyti paviršių. Šiurkštesniam paviršiui apdirbti reikia naudoti stipresnę srovę ir jėgą. Glotnesniam paviršiui pakanka švelnesnių režimų. Jeigu elektromechaniniu būdu apdirbtą metalą perpjausime, paruošime iš jo mikrošlifą ir į išėsdintą mikrošlifą pažiūrėsime pro metalografinį mikroskopą, tai pamatysime jame vaizdą, panašų į parodyta 1 paveiksle. Negiliai nuo metalo paviršiaus matosi baltas sluoksnelis. Išmatavus šio sluoksnelio kietumą prietaisu PMT-3, matyti, kad sluoksnelis yra kietesnis už kiečiausiai užgrūdintą plieną. Taigi baltasis sluoksnelis, tarytum koks kiaukutas, apgaubia detalę ir prailgina jos amžių, padidina patvarumą. 1 pav. Plieno 65Г paviršinis sluoksnis, sukietintas elektromechaniniu būdu. Mokslininkai, tirdami metalo struktūrą, jau seniai pastebėjo baltas juosteles. Tokios juostelės atsiranda, stipriai smogus į plieną, be to, jos susidaro patrankų vamzdžiuose, trinties paviršiuose ir kitur. Jų atsiradimo procesas dar nėra visai išaiškintas. Manoma, kad sluoksnelis yra martensitinės struktūros. Jo susidarymui turi įtakos metalo įkaitimas, intensyvi jo deformacija ir greitas šilumos išsklaidymas visame detalės tūryje. Savotiška smulki struktūra gaunama todėl, kad apdirbant metalas spaudžiamas, o grūdinant sluoksnelis greitai atšąla. Elektromechaniniu būdu apdirbtos detalės paviršiuje gaunamas ištisinis norimo storio baltas sluoksnis. Norėdami nustatyti balto sluoksnio įtaką detalės darbui, jos amžiui, tyrinėtojai bandė detales įvairiomis darbo sąlygomis Kaip buvo kalbėta anksčiau, dalis mašinų detalių dirba kintamo apkrovimo sąlygomis ir lūžta dėl nuovargio. Labai svarbu padidinti tokių detalių atsparumą nuovargiui. Vertinant įvairių apdirbimo metodų įtaką, paprastai naudojamasi tokiu koeficientu čia 1K - kietintų bandinių patvarumo riba, 1 - nekietintų bandinių patvarumo riba. Daugelis tyrinėtojų nagrinėjo įvairių apdirbimo metodų efektyvumą, norėdami padidinti detalių patvarumo ribą. Šių tyrimų suvestiniai rezultatai, vertinant pagal koeficientą , parodyti 1 lentelėje. 2 lentelėje parodytas elektromechaninio apdirbimo poveikis bandinio patvarumui, palyginus su šlifuotais bandiniais. 1 lentelė Įvairių plienų paviršiaus sustiprinimo metodų efektyvumas [9] Anglinių ir legiruotų kons-trukcinių plienų apdirbimo metodas Bandinio tipas Bandinio skersmuo mm Grūdinimas įkaitinus a d s Be įtempimų koncen- tracijos 7,20 30-40 1,3-1,6 1,2-1,5 Esant įtempimų kon- centracijai 7,20 30-40 1,6-2,8 1,5-2,5 Azotinimas 0,1-0,4 mm gylyje, sluoksnio kietumas H 730-970 Be įtempimų koncen- tracijos 8-15 30-40 1,15-1,25 1,1-1,25 Esant įtempimų kon- centracijai 8-15 30-40 1,9-3,0 1,3-2,0 Cementavimas 0,2-0,6 gylyje Be įtempimų koncen- tracijos 8-15 30-40 1,2-2,1 1,1-1,5 Esant įtempimų kon- centracijai 8-15 30-40 1,5-2,5 1,2-2,0 Cianavimas 0,2 mm gylyje Be įtempimų koncen- tracijos 10 1,8 2 lentelė 30 mm skersmens bandinių nuovargio tyrimai [9] Konstrukcinė forma Apdirbimo metodas Patvarumo riba kG mm2 I variantas (suapvalinto perėjimo spindulys R15 mm) Normalizavimas Šlifavimas EMA 20,4 30,0 - 1,47 Grūdinimas Šlifavimas EMA 34,0 47,2 - 1,39 II variantas (suapvalinto perėjimo spindulys R2 mm) Normalizavimas Šlifavimas EMA 17,0 23,9 - 1,40 Grūdinimas Šlifavimas EMA 31,7 43,9 - 1,38 III variantas (suapvalinto perėjimo spindulys R1 mm su įgilinimu) Normalizavimas Šlifavimas EMA 15,0 27,3 - 1,82 Grūdinimas Šlifavimas EMA 31,0 40,3 - 1,30 Bandiniai pagaminti iš plieno 40X. Prieš šlifavimą šešios bandinių serijos buvo normalizuotos, o kitos šešios užgrūdintos tepale ir atleistis, taikant žematemperatūrinį atleidimą. Grūdintų plienų kietumas 51 – 53 HRC. Bandiniai buvo elektromechaniškai apdirbti tokiais režimais: I 340 A, v 9,3 m/min., P 30 – 40 kG, S 0,1 mm/aps, papildomai praeinant be srovės. Palyginę abi lenteles, matome, kad elektromechaniniu būdu apdirbtų stambių bandinių patvarumo riba padidėja maždaug tiek, kiek ir po grūdinimo, įkaitinant aukšto dažnumo srovėmis, azotinimo ar cementavimo. Esant didesniam bandinio skersmeniui, elektromechaninio apdirbimo efektyvumas ne tik nemažėja, bet dažniausiai padidėja. Grūdintų detalių elektromechaninio apdirbimo efektyvumas beveik toks pat, kaip ir normalizuotų. Kauno Technologijos universitete atlikti elektromechaniškai apdirbtų bandinių varginimo eksperimentai parodė, kad po elektromechaninio apdirbimo padidėja bandinių patvarumo riba ir tada, kai papildomai nelyginama be srovės. Elektromechaniniu būdu apdirbto paviršiaus sluoksnyje susidaro liekamieji įtempimai. Martensitinės struktūros lyginamasis tūris yra didesnis, negu struktūros, buvusios prieš terminį apdirbimą. Dėl to elektromechaninio apdirbimo metu, struktūrai virstant martensitine, atsiranda gniuždymo įtempimai. Jeigu deformacijos temperatūra ne aukštesnė už vadinamąją temperatūrą Ac3, t.y. feritinio-austenitinio virsmo temperatūrą, tai metalas tik sutankėja, o jo grūdeliai susmulkėja. Kietlydininė plokštelė spaudžia paviršinį sluoksnį ir ištempia išorinės metalo gijas. Tokiu būdu susidaro liekamieji tempimo įtempimai. Minėtieji poveikiai nėra vieninteliai, dėl to liekamųjų įtempimų epiūros būna sudėtingos. Liekamieji įtempimai po elektromechaninio apdirbimo nėra visai ištirti, bet jau yra nustatyta, kad, pakeitus apdirbimo režimus, jie pasikeičia. Tuo būdu galima gauti reikiamo ženklo ir dydžio įtempimus. Aukštose temperatūrose dirbančių detalių paviršiaus kietumas ir kitos paviršinio sluoksnio savybės turi išlikti ir veikiant kaitrai. Ištirta, kad elektromechaniškai sukietintas plienas išlaiko didesnį kietumą aukštose temperatūrose, negu plienas po tūrinio grūdinimo arba po grūdinimo, įkaitinus aukšto dažnumo srovėmis. 2 pav. Mikrokietumo įvairiuose sukietinto sluoksnio gyliuose h priklausomybė nuo elektromechaninio apdirbimo greičio ( plienas XBГ; P=60kG, I=550 A, 2 praėjimai, plokštelės geometrija : R=∞, r=21 mm): 1 - h=0.02 mm, 2 – h=0.03 mm, 3 – h=0.05, 4 – h=0.07, 5 – h=0.1 mm, 6 – h=0.15 mm, 7 – h=0.2 mm. Elektromechaniškai apdirbus, ne tik minėtosios paviršinio metalo sluoksnio savybės pasikeičia. Yra duomenų, rodančių, kad elektromechaniškai apdirbtas paviršius pasidaro atsparesnis korozijai, nuovargiui korozinėje aplinkoje ir kt. Tačiau šios sritys dar nėra nuodugniai ištyrinėtos. Baigiant kalbėti apie elektromechaninio apdirbimo įtaką paviršinio sluoksnio savybėms, reikia paminėti, kokią įtaką tokio apdirbimo parametrai turi sukietinto sluoksnio gyliui. B Askinazis nustatė, kad balto paviršinio sluoksnio gylis sumažėja, kai įrankio ir detalės lietimosi vieta gauna mažiau šilumos. Šis šilumos kiekis sumažės, jeigu padidinsime apdirbimo greitį, sumažinsime srovės stiprumą arba padidinsime pastūmą. Nuo sušinimo, mūsų eksperimentų duomenimis, sumažėja sukietinto sluoksnio gylis. Įrankio prispaudimo jėgos poveikis yra įvairesnis ir sluoksnio gyliui ne toks reikšmingas. Išdėstytiems teiginiams pailiustruoti 2 paveiksle parodyta mikrokietumo įvairiuose metalo sluoksniuose priklausomybė nuo elektromechaninio apdirbimo greičio. Matome, kad, esant didesniam greičiui, kietumas įvairiuose gyliuose būna mažesnis. 3. ATSPARUMAS DILIMUI 3.1 Įvairių rūšių plienų dilimo tyrimas po elektromechaninio apdirbimo Knygoje [ 4 ] A. Bražiūnas aprašo bandymą, kuriame tyrė elektromechaniškai kietintų plieninių ruošinių atsparumą dilimui. Palygino plieninių ruošinių atsparumą po elektromechaninio apdirbimo ir padarė išvadą, kad įvairūs plienai po sukietinimo (kietinimas vyko vienodais rėžimais) įgauna skirtingo gylio ir mikrostruktūros sukietintą paviršinį sluoksnį. 3. pav. Įvairių plienų nudilusios juostelės pločio ir nudilusios metalo tūrio po 5220 m kelio palyginimo diagrama Bandymui atlikti buvo sumontuota speciali įranga, kuri smulkiai aprašyta knygoje. Tiriant plienų atsparumą dilimui vienodais rėžimais buvo sukietinti Y12A, Y10A, XBГ, XГ, 65Г, 45 plienų ruošiniai. Po tyrimų nubraižytuose grafikuose (3. pav. ) matosi, kad po 5220 m kelio atspariausias dilimui yra plienas Y12A. Po jo seka Y10A ir t.t. 3.2 Įvairiai apdirbtų plienų dilimo tyrimas po elektromechaninio apdirbimo Po to A. Bražiūnas pasirinko 45 plieno markės bandinius. Juos įvairiai apdirbo :1) - elektromechaniškai sukietino visą ruošinio paviršių dviem praėjimais; 2) - vienu praėjimu; 3) - sukietino tik juostele; 4) - užgrūdino ruošinį. 4. pav. Skirtingai apdirbtų paviršių bandinių iš plieno 45 nudilusios juostelės pločio ir nudilusio metalo tūrio po 5220 m. kelio palyginimo diagramos. Brėžinyje galima sulyginti juostelės išsinešiojimą cilindriniame paviršiuje ir apimtis nudilusio metalo prie įvairių apdirbimo plienų po 5220 m kelio. Matome, kad įvairiai elektromechaniškai apdirbti ruošiniai yra atsparesni negu grūdinti. Trečiame paveiksle galime matyti nudilusios juostelės priklausomybę tarp laiko ir kelio. 5.pav. Nudilusios juostelės pločio priklausomybė nuo laiko ir dilimo kelio Eksperimento rezultatai parodo, kad proceso pradžioje ruošiniai apdirbti elektromechaniškai vienu ar dviem praėjimais, išsidėvi beveik vienodai. Tai matosi lyginant 1 ir 2 ruošinių kreives po 1000m kelio. Didelis ruošinių dilimas, apdirbtų dviem praėjimais, aiškiai matosi po ilgesnio kelio, kada pradeda dilti kur kas gilesni sluoksniai. Lyginant ruošinių atsparumą dilimui su sukietinta juostele 3 ir visu paviršiumi sukietintu vienu 2 ir dviem 1 praėjimais parodo, kad bandiniai su sukietinta juostele neatsilieka ruošiniui apdirbtu vienu praėjimu. Eksperimento rezultatai parodo, kad elektromechaniškai apdirbtas plienas yra atsparesnis dilimui visais atvejais negu užgrūdintas plienas. 4. ELEKTROMECHANIŠKAI SUKIETINTŲ BANDINIŲ MAŽACIKLIO NUOVARGIO TYRIMAS Praktikoje dažnai susiduriama su detalių patikimumo problemomis, ypač tuomet, kai medžiaga deformuojasi plastiškai. Elektromechaninis detalių apdirbimas (EMA) mažaciklio apkrovimo sąlygomis yra mažai tyrinėtas. Taip pat nesutariama dėl „baltojo” sluoksnio struktūros ir jo stipruminių charakteristikų. Mažaciklio apkrovimo sąlygomis buvo tiriami plieno 45 korsetinio tipo bandiniai. 4.1. EMA režimai ir jų įtaka mažacikliam nuovargiui Elektromechaninio sukietinimo metu buvo naudojamasi šiais režimais: 1) kietlydinio plokštelės T15K6 prispaudimo jėga F300 N: 2) elektros srovės stiprumas I250 A; 3) elektros srovės įtampa U5 V; 4) įrankio pastūma s0.11 mm/aps; 5) bandinio apsisukimai n315 aps/min. Nuo EMA režimų priklauso „baltojo” sluoksnio storis bei jo mikrokietumas Hu . Elektromechaninio apdirbimo metu kontakto zona įkaista daugiau nei 9110C. Todėl grūdeliai, būdami plastiškai ir veikiami įrankio prispaudimo jėgos, ištįsta, bet esant dideliam aušimo greičiui, susisluoksniuoja, sudarydami kietą (H7200 MPa) „baltąjį” sluoksnį, nes padidėjęs „baltojo” sluoksnio dislokacijų tankis dėl dislokacijų užsiblokavimo trukdo šioms judėti ir saugo po tuo sluoksniu esančią plastiškesnę metalo dalį. Tačiau, kai apkrovimo lygis per didelis, „baltajame” sluoksnyje greičiau gali atsirasti mikroįtrūkimų, pasinaikins sukietinimo efektas – detalė greičiau nuvargs ir suirs. 4.2. Standus mažaciklis apkrovimas Standaus apkrovimo metu, kai deformacijos amplitudė a0,8, plieno 45 po EMA bandinių įtempimai Sk didėja maždaug iki 10 pusciklių (žr. 6 pav.). Per šiuos 10 pusciklių detalė kartu su „baltuoju” sluoksniu stiprėja, t.y. elektriomechaninio apdirbimo metu tekstūrizuoti segmentai mažaciklio apkrovimo sąlygomis pasiekia kritinį tankį, o paskui, tempimo metu, pradeda atsiskirti. Šie „baltojo” sluoksnio mikroįtrūkimai veikia ir po juo esantį pagrindinį metalą. Tačiau dėl grūdelių pailgos formos ir tekstūriškumo mikroįtrūkimai pasklinda po visą detalės „baltojo” sluoksnio ilgį. 6. pav. Mažaciklio nuovargio kreivės standaus apkrovimo metu, kai εa=0.8% Standaus apkrovimo sąlygomis, atsižvelgiant į deformacijos amplitudę a, mikroįtrūkimai pamažu plinta ir skverbiasi vidun pagrindinio metalo link. Šis „baltojo” sluoksnio laipsniškumas neleidžia kreivėms priartėti vienai prie kitos. Tas mikroįtrūkimas, kuris pirmas pasiekia pagrindinį metalą, ir suformuoja plyšį. Nesukietinto plieno 45 mažacikliam patvarumui įtakos didelė deformacijos amplitudė a0,8, paviršiaus mikronelygumai, taip pat kritinis dislokacijų tankis. Žinoma, kad mažiau plastiška medžiaga suirs greičiau, todėl „baltasis” sluoksnis skatins plieno 45 po EMA irimą. Kai a0,4 (žr. 7 pav.), matome, kad plieno 45 po EMA „baltasis” sluoksnis maždaug po 10 pusciklių pradeda silpnėti. 7 pav. Mažaciklio nuovargio kreivės standaus apkrovimo metu, kai εa=0.4% Dėl mažesnio deformavimo lygio, pirmasis mikroįtrūkimas pagrindinį metalą pasieks lėčiau. Kai a0,4, tai standaus apkrovimo sąlygos „baltajam” sluoksniui įtempimų požiūriu (mažesni įtempimai Sk) yra palankesnės, todėl kietintos detalės mažaciklis patvarumas yra artimas pakietintos detalės patvarumui. Nekietintų plieno 45 detalių stiprėjimo procesas užsitęsia maždaug iki 20 pusciklių. Pagrindinė to priežastis yra didesnis nekietintos detalės plastingumas ir mažesnis a.. 4.3. Minkštas mažaciklis apkrovimas Elektromechaniškai sukietinto ir nesukietinto plieno 45 kreivių pobūdis minkšto apkrovimo metu parodytas 8 pav. 8 pav. Mažaciklio nuovargio kreivės minkšto apkrovimo metu, kai įtempimų amplitudės: σa =610 MPa, σa =510 MPa σa =400MPa Esant minkštam apkrovimui, įtempimų amplitudė a 610 MPa yra artima nekietinto plieno 45 stiprumo ribai (u 660 MPa). Be to, gerokai skiriasi kietintos ir nekietintos detalės plastingumo „atsargos” (stiprėjimo galimybės), kas nulemia mažesnį kietintos detalės mažaciklį patvarumą. Kuo didesnė įtempimų amplitudė a , tuo greičiau (per 1-2 pusciklius) „baltajame” sluoksnyje išnyks stiprėjimo efektas, kuris apsunkina deformaciją (siaurėja kilpos plotis). Jau po poros pusciklių „baltojo” sluoksnio tekstūra išsisluoksniuoja ir tokio bandinio kreivių pobūdis bus panašus į nekietinto. Mikroįtrūkimai dėl didelio a sparčiau lokalizuojasi ir sudaro palankias sąlygas atsirasti plyšiui. Kadangi greitai išnyksta sukietinimo efektas, mažaciklio nuovargio kreivės sutampa. Kai įtempimų amplitudė a 510 MPa, stiprėjimo procesas pasinaikina per 3 ar 4 pusciklius, todėl histerezės kilpos plotis siaurėja (žr. 8 pav.). Po to pradeda išsisluoksniuoti „baltojo” sluoksnio tekstūra, didėja pailgų grūdelių paslankumas kristalografinėse plokštumose, todėl ir histerezės kilpos plotis didėja. Sukietinimo efektas išsyk nepasinaikina. Todėl kreivės nesutampa. Čia galima įžvelgti skirtingo statinio deformuojamumo analogiją, taip pat turės įtakos mažesnė a, kuri padės išsilaisvinti „baltojo” sluoksnio tekstūrai. „Baltas” sluoksnis stabdo detalės irimą ir didina detalės mažaciklį patvarumą. Kai a 400 MPa, kietintos detalės mažaciklis patvarumas, kaip ir a 510 MPa atveju, bus didesnis nei nekietintos (žr. 8 pav.). Kreivių pobūdis panašus. Kietintos detalės stiprėjimo procesas užsitęsia iki 10 pusciklių. Tačiau kreivės artėja viena prie kitos ne dėl to, kad pasinaikina sukietinimo efektas, o dėl deformacijų reikšmių (kurios statinio apkrovimo metu yra artimos) panašumo, esant a 400 MPa. Kitaip kietintas bandinys atlaikytų mažaciklį ciklų skaičių. Plieno 45 mažaciklio ilgaamžiškumo duomenys ir rezultatai parodyti 3 lentelėje. 3 Lentelė Elektromechaniškai apdirbto ir neapdirbto plieno 45 mažaciklio ilgaamžiškumo rezultatų palyginimas Standus apkrovimas (1,2 pav.) Minkštas apkrovimas (3 pav.) a 0,8 a 0,4 a 610 Mpa a 510 MPa a 410 MPa pl.45 pl.45 EMA pl.45 pl.45 EMA pl.45 pl.45 EMA pl.45 pl.45 EMA pl.45 pl.45 EMA ktr, pusciklių ktr, pusciklių 2300 770 5450 4060 280 77 312 447 2121 3219 -198,7 -12,1 -263,6 43,3 51,8 Lentelėje minuso ženklas reiškia, kad plieno 45 detalė EMA greičiau pavargs, t.y. bus mažiau patvari. 4.4. Elektromechaniškai sukietintų bandinių mažaciklio nuovargio tyrimo išvados 1. Kai apkrovimas standus, plieno 45 detalės elektromagnetiškai apdirbti netikslinga. 2. Kai apkrovimas minkštas, esant vidutinėms ar mažesnėms a reikšmėms, plieno 45 detalės po EMA būna patvaresnės. 3. Minkšto apkrovimo efektą galima panaudoti ten, kur yra fiksuotas, konkretus a dydis, pavyzdžiui, varžtiniuose sujungimuose. 5. IŠVADOS 1. Elektromechaniškai apdirbtas plienas yra atsparesnis dilimui visais atvejais: už užgrūdintą plieną, tuo labiau ir už nekietintus plienus. 2. Elektromechaniniu būdu apdirbtų paviršių atsparumas abrazyviniam dilimui padidėja nuo 2 iki 5 kartų. Geri rezultatai gauti, bandant detales tiek abrazyvinio dilimo, tiek ir tepamų paviršių trinties sąlygomis. Kai kurie duomenys rodo, kad atsparumas dilimui padidėjo net dvyliką kartų. 3. Po EMA detalių paviršius tampa glotnesnis. 4. Elektromechaniniu būdu apdirbtų stambių bandinių patvarumo riba padidėja maždaug tiek pat, kiek ir po grūdinimo, įkaitinant aukšto dažnumo srovėmis, jų azotinimo ar cementavimo. 5. Po EMA padidėja bandinių patvarumo riba. 6. Po EMA sukietintas plienas išlaiko didesnį kietumą aukštose temperatūrose, negu plienas po tūrinio grūdinimo arba po grūdinimo, įkaitinus aukšto dažnumo srovėmis 7. Po EMA paviršius pasidaro atsparesnis korozijai, nuovargiui korozinėje aplinkoje 8. Kai apkrovimas standus, plieno 45 detalės elektromagnetiškai apdirbti netikslinga. 9. Kai apkrovimas minkštas, esant vidutinėms ar mažesnėms a reikšmėms, plieno 45 detalės po EMA būna patvaresnės. 10. Minkšto apkrovimo efektą galima panaudoti ten, kur yra fiksuotas, konkretus a dydis, pavyzdžiui, varžtiniuose sujungimuose. . Literatūra: 1. Bražiūnas A. Kaip prailginti mašinų amžių. Vilnius. – 1971. 2. Mechaninė technologija XXVI. Mokslo darbai. Kaunas: technologija. – 1998. 3. Исследования и разработки в области упрочнения и восстановления деталей машин электромеханической обработкой. Ульяновск. - 1999. 4. Исследование и применение процессов электро-механической обработки металлов // Аскинази и др.Уляновск. – 1970. 5. Аскинази Б. Упрочнение и восстановление деталей машин электро-механической обработкой. М. 1989. 6. Сопротивление материалов. Материалы конференции «Автоматизация и механизация производственных процессов и управления ». Вильнюс |
 2006 m. gegužės 25 d. |
Komentarai (3)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Silentist |  Another MorningThe Moody Blues |
||||
| malia |  Don't Cry TonightSavage |
||||
| Sahja |  Nobody Makes Me Crazy (Like You Do)Blue System |
||||
| PLIKASS |  Me and YouCamouflage |
||||
| einaras13 |  Comfortable?Peter Hammill Švenčiame Guy Evans gimtadienį su viena originalesnių jo perkusijų Peter Hammill solo repertuare. |
||||
| Konditerijus |  The WaterHurts |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
juozasp
mėgsta
ba. dainą
HIRUDINEA
juozasp mėgsta ba. dainą Aš Pats Esi
juozasp mėgsta ba. dainą Į Mane
Stripped mėgsta Garbage albumą Let All That We Imagine Be The Light
Stripped balsavo Music.lt TOP 40
Stripped balsavo LT TOP 30
Stripped mėgsta Texas albumą The Greatest Hits
Stripped mėgsta Texas dainą In Our Lifetime
Stripped mėgsta Texas dainą I Don't Want a Lover
Stripped mėgsta Texas dainą Inner Smile
juozasp mėgsta ba. dainą Aš Pats Esi
juozasp mėgsta ba. dainą Į Mane
Stripped mėgsta Garbage albumą Let All That We Imagine Be The Light
Stripped balsavo Music.lt TOP 40
Stripped balsavo LT TOP 30
Stripped mėgsta Texas albumą The Greatest Hits
Stripped mėgsta Texas dainą In Our Lifetime
Stripped mėgsta Texas dainą I Don't Want a Lover
Stripped mėgsta Texas dainą Inner Smile
Pokalbių dėžutė
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 310
Iš viso užsiregistravę: 73640
Naujausias narys: senxdwfgji
Šiandien apsilankė: 93356
2006 m. gegužės 25 d. 18:50:04
2006 m. gegužės 25 d. 18:25:03
____________________
Sviesa galima skleisti dviem budais:buti zvake arba ja atspindinciu veidrodziu. (Edith Wharton)
2006 m. gegužės 25 d. 18:22:47
____________________
"Atveskite ir pastatykite kautynėse kareivį priešais pačią patranką ir šaukite į jį, jis vis dar turės viltį, bet perskaitykite tam pačiam kareiviui nuosprendį, kad jis tikrai mirs, ir jis iš proto išsikraustys arba ims verkti." F. Dostojevskis