
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Visada labai keistas jausmas prisėstį prie senojo kompiuterio. Toks didelis, griozdiškas iš šalies atrodo, o vaizdas toks mažas palyginus su Dell`u... inovacijos! Šiek tiek supykau ant savęs, nes: 1) pamiršau pasiimti vakar naktį kamerą, o būtų nerealus vaizdas įžanginei scenai - tą pūga nuo kryžkalnio atrodė kaip su kompu padarytas efektas ir tas rūkas, žodžiu labai labai axujebytelnai būtų tikę tam projektui. 2) nepasiėmiau nešiojamo hdd, kad susikelčiau iš šito seno griozdo daug naudingų dalykų. Tokie vat pradžiai mano pasipiktinimai ir pastebėjimai. Kažkoks keistas jausmas namuose(?). Be visą ko, paskutinios dienos priminė muilo operų scenarijų arba tų idiotiškų romantiškų melodramų, tik kaip kažkas taikliai pastebėjo - "realybėje iš tikrųjų viskas yra daug nuobodžiau" - tik faktas lieka faktu, ne kiek nelengviau ir kas be ko - kas bus toliau nežinai, skirtingai negu žiūrėdamas melodramą, gi visada galioja happyending taisyklė. O šiaip visas gyvenimas yra filmas, kurį tau suteikė teisė kurti, su pačiu geriausiu vaizdu ir įrankiais - tu pats režisierius, turi visišką neribotą laisvę kurti, tik klausimas - kaip ja pasinaudosi? Jeigu pačiam nuobodu stebėti tokį filmą, tai pagalvok, koks jausmas būtų nepažįstamai auditorijai? Gyventi, taip, kad būtų ką žiūrėti. Vis prisimenu tą citatą, žinai gi - "Jaunystę praleidžiame kaupdami turtus, o turtus, tam kad susigražintumę jaunystę" - sad, but true? Vakar kelyje labai suėjo: Yeah Yeah Yeahs - Gold lion |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. lapkričio 13 d. 23:10:40