"klausau muzikos, skaitau Chechova... ir taip gera gera... zinok, taip gera... taip... kad net verkti norisi... grazu labai... matyt mane paveike tas nuostabus pasivaiksciojimas, trumputis, bet leidziantis saulei taip neapsakomai įstabu buvo... cia tos akimirkos, kurias vadinu gyvenimo dziaugsmu... nes zinai, prisiminiau kaip tik, kai vaiksciojau su teciu kazkada ziema man buvo gal kokie penkeri ir as jo paklausiau ar ir jam taip buna gera gera, kai girdi cezanti sniega po kojom, o jis atsake, kad taip, nes toks cezancio sniego garsas yra gyvenimo dziaugsmo garsas tai man tie zodziai taip istrigo, kad dabar, kai pastebiu mielus grazius dalykus iskart prisimenu situos zodzius..." - R.
|
 2006 m. balandžio 21 d.
|
 2006 m. gegužės 3 d.
 2006 m. balandžio 12 d.
 2006 m. vasario 19 d.
|