Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Visos panelės (tikinčios pasakomis) laukia savojo princo ant balto žirgo Nemeluosiu, aš taip pat jo laukiu ir ieškau, tik ne ant balto žirgo, ir ne ant rudo ir ne ant juodo o ant spalvoto sakysit, kad tai neįmanoma? ir kad man protelis pasimaišė? gal ir taip, bet aš tikiu, kad kadanors taip atsitiks, ir man skirtasis atjos, ar atvažiuos ant spalvoto žirgo, ar mašiniukės, ar bent šiaip spalvotai spalvotai apsirengęs " Štai taip, bent jau panašiai prasidėjo mano dienoraštis rašytas ranka...bet taip ir pasibaigė, ir buvo tiesiu taikiniu, kaip kokios krepšininkes metimu, išmestas i šiukšlių dėžę - Ne, dienoraščiai ne man niekada jų nemokėjau, ir tikriausiai nemokėsiu rašyt...o ir spalvotos svajonės apie princą, manau taip ir liks tik svajonėmis... Kaip kažkas yra pasakęs, rytas už vakarą protingesnis taigi pagalvojau, gal ryte parasysiu kokį tai dienoraštį, ir nuėjau miegoti... Ryte mane pažadino, kažkos tylus barškenimas į langą...atsikėliau, ir pažiūrėjau, kas čia drumsčia man saldų miegą - Negali būti!! Aš tikriausiai sapnuoju įsignybiau į ranka, nu kad nesapnuoju Už lango, kieme pamačiau Jį (vardas ir pavardė dėl asmeninių priežasčiu minimas nebus ), ir kaip Jis sugebėjo iki etvirto aukšto damesti akmenukus? Tada mintyse, mano blondiniškas balsas pasakė " ė kvaiša tu, ko čia stovi, ir sau klausimus uždavinėji, varyk tiktais į apačią" taigi paklausiau savo balso, ir išlėkiau į kiemą... - Žmogau tu gal kapsteisi mano šiukšlėse? paklausiua Jo, kai pamačiau, kad jis atvažiavo su spalvotu spalvotu žiguliuku Įsėdome į mašiniuką ir pradėjom važiuoti, che..jaučiu pirma kartą gyvenime taip juokiausiu, o šypsena buwo iki ausų Jis paleido muzikos, ir tada man buwo juokas pro ašaras, Jis išrinko visas gražiausias man dainas Net nepastebėjau, kaip greitai prabėgo laikas, ir mes atsidūrėme Klaipėdoje.. surengėme pickniką, ant piliakalnio (Karlo), jetus man labai patinka ta vieta, ir iš kur jis apie ją sužinojo? vėliau nuėjome prie tos vietos kur sustoja kruiziniai laivai, pūtė stiprus ir šaltas vėjas, bet kol Jis šalia, man nešalta Ir šiaip dievinu vėją prie jūros, dievinu kai jis velia plaukus, dievinu jo sukeltas bangas... Štai ir vėl sėdėjome tame mielame ir gražiame žiguliuke patraukėm atgal į Kauną...kai grįžome Jis mane nusivedė prie Nemuno, ir pasiėmęs gitarą pradėjo groti ir dainuoti...dieviška!!aš atsiguliau ir žiūrėjau į dangų, buvo jau sutemę, ir matėsi begalę nuostabių žvaigdžių norėjau tą akimirką visam laikui sustabdyti..kad tik tai būtų įmanoma...tada ir Jis pasižiūrėjo į dangų, ir pamatęs dvi viena šalia kitos žvaigzdes (jos atrodė lyg susikibusios) pasakė, kad Mes kaip ir tos žvaigždės, busime visada visada kartu ir stipriai stipriai mane apkabino "kai norisi tik šilto apkabinimo, kad būtum laiminga..." taip aš laiminga, labai laiminga kaip mažas vaikas gavęs saldainį, kaip kaimo bobutė, po ilgos sausros, pagaliau sulaukusi lietaus Ne tai ne sapnas tai tik jaunos mergaitės, prisižiūrėjusios muilo operų, ir prisiklaususios pasakų svajonės Svajonės, kurioms galbūt lemta išsipildyti... As tikiu... ![]() |
2006 m. spalio 3 d. |
2006 m. gegužės 24 d. |
2006 m. spalio 3 d. 20:09:39
____________________
The Riddle Wants To Be...