
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
iš tiesų, mes sakėme, kad čia apsilankysime, kai reikės atlikti išpažintį super mega slaptą.reikia. klausausi razausko ašarų sirupo visą vakarą ir beprotiškai spaudalioja visur, na ir liūdna, žinoma, kaip ir kiekvieną dieną, pikta baisiausiai dėl to, kad liūdna, nes aš tikrai žinau ir tikrai ne kartą esu mačiusi koks nuostabus pasaulis, bet dienomis kaip ši visai nebemoku matyti ir apčiuopti grožio. tinginė suknista, na. atsimenu kaip rašydavau čia be proto, tiesiog iš to, kas ant liežuvio galo, o po to duodavau skaityti jam ir jis sakydavo, kad tai labai gražu, na žinoma, gražu, dabar jam gražu kai kas kitkas. kartkartėmis net nesinori apie tai galvoti, nors dažniausiai norisi, nes iš esmės beveik nebėra apie ką daugiau galvoti. iš tiesų, kartais net dirbtinai kuriuosi dabartį, bet juk, migle, abi mes žinome, ko mums reikia ir kaip tai toli ir kaip tai svetima. po velniais. o aš viską taip puikiai įsivaizduoju, įsivaizduoju mūsų ilgus vakarus ir greitai bėgančias dienas, įsivaizduoju mūsų arbatas ir mūsų muziką, įsivaizduoju dainas, įsivaizduoju kaip aš dainuočiau jam ir jis man, na jis dainuotų mažumėlę prasčiau, bet už tai keptų kur kas skanesnius sausainius, įsivaizduoju mūsų filmus ir na viską, tikrai, įsivaizduoju puikiai, ir tai tik blogina situaciją. įsikandau šios baisingos minties ir nebėra kur bėgti, iš tiesų. brr, net žodžių stinga, o tiek daug dar reikia išlieti, viskas taip ilgai slepiama ir bus dar tūkstantį metų slepiama, nes niekada niekam to nesakiau, niekuomet apie tai net NEPAGALVOJAU konkrečiomis mintimis, juk tikrai būtų siaubinga jei tai taptų natūraliu dalyku. dabar bent jau dar vis manausi, kad galiu tai pamiršti. po velniais, |
![]() |
![]() ![]() ![]() |