Black Sabbath
Black Sabbath

Tikrai įdomus, istoriškai svarbus debiutas, davęs pradžią sunkiojo metalo žanrui. Visgi man tai turbūt mažiausiai mėgstamas Black Sabbath albumas su Ozziu vokalisto rolėje. Žinoma, dabar bandau prisiminti visus albumus, kol kas tik atnaujinau savo prisiminimus su Technical Ecstasy ir Never Say Die perklausomis, bet sunkiai įsivaizduoju, kad šis albumas galėtų simpatijomis pralenkti Paranoid, Master of Reality, Vol. 4, Sabbath Bloody Sabbath arba Sabotage. 

Šiame albume girdime Black Sabbath labiausiai bliuziniame režime, ypač bliuzo įtaka girdėti Tony Iommi gitaros grojime, soluotėse, nors kartkartinė Ozzio lūpinė armonikėlė ir Geezer'io boso maniera tą irgi išduoda. Labiau nei bet kuriuose kituose albumuose čia nevengiama improvizacijų (turbūt labiausiai pažymėtina yra ilga The Warning improvizacija, bet taip pat ir Sleeping Village instrumentuotė, kai kurios instrumentinės sekcijos ir kitose dainose). Tos bliuzinės įtakos yra daugeliu atveju žavingos, tačiau improvizacijose Black Sabbath nėra kiečiausia grupė. Ir kadangi pirmojoje albumo pusėje yra daug daugiau sufokusuoto, formą išlaikančio komponavimo, man ji yra gerokai stipresnė negu antroji pusė. Tuo labiau, kad antrojoje pusėje (neįtraukiant bonusinės dainos Wicked World) yra tik viena autentiška BS kompozicija: Sleeping Village. Evil Woman ir The Warning yra koveriai. 

Tai vat tas nelygiasvoriškumas tarp pirmos ir antros pusės man yra svarbiausias albumo minusas. Pirma pusė plaukia puikiai, keturios nuostabios dainos, ji verta bene 10-uko. Antra pusė: ehh, gal 8-eto verto medžiaga, Evil Woman man asmeniškai ganėtinai generic daina, jau minėjau savo apatiškumą The Warning improvizacijų klausimu. Tik Sleeping Village man truputį daugiau energijos ir intrigos išvystanti daina. Pirmoje pusėje turi energingą bliuzinį rifą The Wizard su lūpinės armonikėlės akompanimentu, gan vingrią, irgi bliuzo tradicijų smarkiai paveiktą Behind The Wall of Sleep. Bet mano du favoritai albume yra titulinė Black Sabbath ir N.I.B. (nieko čia nenustebinau). Black Sabbath tiesiog yra originaliausia, daugiau į metalo muziką šaknis įleidusi daina, labiausiai atitrūkusi nuo bliuzo tradicijos, be to, gan sąmojingai sukomponuota. Tie pirmi gitaros akordai trenkia taip, kaip dar 1970-ųjų žmogus nėra girdėjęs. Nu gal King Crimson 21st Century Schizoid Man yra panašios galios dalykas, keliais mėnesiais aplenkęs Black Sabbath, bet ten visai kita muzikinė spalva, tik sunkumo lygis panašus. N.I.B. rifas nors ir fanų favoritas (kas nebūtinai galioja man), bet man Iommi gitaros soluotės toje dainoje yra visiškai nepakartojamos. 

Technical Ecstasy aptarime uždaviau pradžią turbūt visai gerai tradicijai įvardyti didžiausią albumo žvaigždę (narį). Man šiame albume tai Geezer'is Butler'is. Jo boso įgarsinimas labai simpatiškas šiame albume, bet ir jo boso grojimas dinamiškas, gyvastingas. Bosas šiaip yra pirmos svarbos instrumentas bliuzo muzikoje – be kokybiško boso grojimo bliuzas patampa labai formuline, ganėtinai nuobodžia muzika. Čia to išvengiama būtent Butler'io dėka. Net Evil Woman dainoje bosas yra tas dalykas, kuris leidžia paganyti ausis, kai likusi muzikinė tematika man gan vidutiniška. Black Sabbath dainoje bosas riebus, įžemintas, o kartais Gyzas puikiai praslide'ina pro boso stygas, tas dar prideda keistumo ir sunkumo kompozicijai. N.I.B. dainoje puikiai akompanuojama antrajame plane bosu, į priekį užleidžiant Iommi gitarą. Vienas geriausių boso momentų yra Sleeping Village kirtus 2 minučių ribą: ten Bill'as pasiūlo puikų groove'ą, kurį Gyzas papildo greita žaisminga boso partija. 

Albumą vertinu 9 balais. 

Aš, žiūriu, šį albumą vertinau kiauru 10. Ir nesiruošiu to keisti.

Štai tada viskas ir prasidėjo... Na, iš tiesų, tai jie savęs kaip ir nelaikė HM pradininkais ir manau iki šiol nelaiko. Jie sakosi esą Hard Rock'o pradininkai... Bet mes visi tai geraižinom kas jie tokie   

Nuo šio albumo ir prasidėjo sunkiojo roko šlovinga istorija,o BLACK SABBATH Heavy metal - gimdytojai.