Perklausęs chronologine tvarka albumus nuo Moving Pictures iki Roll The Bones šiek tiek grįžtu į Permanent Waves, kuris man patiko nuo pat pirmos perklausos. Manau, kad iki šiol jis išlieka tarp mėgstamiausių Rush albumų. Man nepatinka, kai jam bandoma prikabinti radio-friendly albumo etiketę vien dėl to, jog šiame albume nėra tokių maštabiškų kompozicijų kaip Hemispheres albume. Tai yra gana progresyvus ir vykęs albumas ir jau kaip esu minėjęs, man trumpesnis Rush dainų formatas dar mielesnis ausiai. Albume yra ryški sunkaus roko maniera, bet čia ne naujiena Rush muzikoje, bet komponuojama panašiu stiliumi kaip Moving Pictures albume, tik čia mažiau sintezatoriaus. Labai stipriai albumas yra atidaromas su sprogstančia The Spirit of Radio, labai stipriai jis ir uždaromas su tikru progresyviu opusu Natural Science. Tai mano dvi mėgstamiausios dainos šiame albume, iškart po kurių seka puiki lengvesnio skambesio daina Different Strings. Freewill irgi galingas numeris, Jacob's Ladder yra gan kaprizinga, atskirą siužetą turinti daina, tačiau man šiek tiek per daug monotonijos išpildyme. Mažiausiai mėgstu Entre Nous — nors tai irgi protingai išpildyta, tipinė Rush daina, tačiau manęs neįtraukia jos rifas. Dar norėčiau akcentuoti puikų Neil Peart grojimą, kuris kai kuriuos gitarinius momentus, kurie iš pažiūros atrodo ne itin įdomūs, baisiai praturtina, įpučia gyvybės. Ypač tas jaučiasi įvairiuose Natural Science momentuose. Tiesa, Lifeson'o indėlio irgi nenurašau, vien jau kiek fejerverkų jis pažeria The Spirit of Radio visoje eigoje ir Freewill solo dalyje.
Visas albumas gan solidus, gal net kiek per trumpas, nes tie nedideli netobuli momentai pasidaro stambiu akcentu vertinant albumą, kurio trukmė tik 35 minutės. Tačiau vis tiek man tai yra teigiamas Rush posūkis po Hemispheres albumo ir šį albumą neabejodamas vertinu 10 balų.
2020 m. sausio 31 d. 14:45:14
Perklausęs chronologine tvarka albumus nuo Moving Pictures iki Roll The Bones šiek tiek grįžtu į Permanent Waves, kuris man patiko nuo pat pirmos perklausos. Manau, kad iki šiol jis išlieka tarp mėgstamiausių Rush albumų. Man nepatinka, kai jam bandoma prikabinti radio-friendly albumo etiketę vien dėl to, jog šiame albume nėra tokių maštabiškų kompozicijų kaip Hemispheres albume. Tai yra gana progresyvus ir vykęs albumas ir jau kaip esu minėjęs, man trumpesnis Rush dainų formatas dar mielesnis ausiai. Albume yra ryški sunkaus roko maniera, bet čia ne naujiena Rush muzikoje, bet komponuojama panašiu stiliumi kaip Moving Pictures albume, tik čia mažiau sintezatoriaus. Labai stipriai albumas yra atidaromas su sprogstančia The Spirit of Radio, labai stipriai jis ir uždaromas su tikru progresyviu opusu Natural Science. Tai mano dvi mėgstamiausios dainos šiame albume, iškart po kurių seka puiki lengvesnio skambesio daina Different Strings. Freewill irgi galingas numeris, Jacob's Ladder yra gan kaprizinga, atskirą siužetą turinti daina, tačiau man šiek tiek per daug monotonijos išpildyme. Mažiausiai mėgstu Entre Nous — nors tai irgi protingai išpildyta, tipinė Rush daina, tačiau manęs neįtraukia jos rifas. Dar norėčiau akcentuoti puikų Neil Peart grojimą, kuris kai kuriuos gitarinius momentus, kurie iš pažiūros atrodo ne itin įdomūs, baisiai praturtina, įpučia gyvybės. Ypač tas jaučiasi įvairiuose Natural Science momentuose. Tiesa, Lifeson'o indėlio irgi nenurašau, vien jau kiek fejerverkų jis pažeria The Spirit of Radio visoje eigoje ir Freewill solo dalyje.
Visas albumas gan solidus, gal net kiek per trumpas, nes tie nedideli netobuli momentai pasidaro stambiu akcentu vertinant albumą, kurio trukmė tik 35 minutės. Tačiau vis tiek man tai yra teigiamas Rush posūkis po Hemispheres albumo ir šį albumą neabejodamas vertinu 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas