Presto
Rush

Presto man anksčiau atrodė gana sausas ir neįkvepiantis albumas, tačiau šiandien jo paklausęs kelis kartus šiek tiek kitaip pradedu manyti. Tai yra albumas, su kuriuo galima turėti love-hate relationship — ji galima mylėti už puikias melodijas, bet nekęsti už praktiškai visišką Rush'ams būdingo progresyvaus subtilumo atsisakymą. Vis tik jis nėra toks sausas kaip galvojau — nuo seno mėgau tik Available Light, kuri išlieka mano mėgstamiausia šiame albume ir puikiai uždaro albumą — ji turi tiek puikią melodiją ir priedainį, tiek pilnavertį, Rush'ams priderantį išpildymą. Užmezgiau malonesnę pažintį ir su Show Don't Tell (kurią, beje, suvirškinau tik sulig ketvirta perklausa): puikiai čia jungiasi galingas ir skambus gitaros rifas ir gera, įsimintina melodija. The Pass taip pat turi puikią melodiją, o Scars — neįprastą ritminį motyvą. Superconductor čia skamba kaip alternatyvaus roko gabalas — rifas grynai nenusileidžia tarkim, Pearl Jam.  Netgi Chain Lightning, kuri man gan vidutinė šiame albume, turi labai gerą ir įsimintiną priedainio motyvą. Labiausiai nepavyko susigyventi su Presto, War Paint ir Anagram dainomis — Presto melodija mane erzina, o War Paint ir Anagram yra stačiai neįdomios dainos. 

Negali sakyti, kad į dainos melodiją orientuotas požiūris nepasiteisino, nes daugelis melodijų skamba puikiai, bet gana blankus dainų išpildymas neužtikrina jų įsimintinumo. Čia panašiai kaip su AOR (album oriented rock) atlikėjais, kurie paleidžia albumus, pilnus 4 minučių trukmės radijo eteriui tinkančių dainų, tačiau albumo visuma dažnai yra blanki. Visgi albume puikiai atsiskleidžia Geddy Lee kaip vokalisto indėlis — čia jis labai sėkmingai prisiderina prie muzikinio dainų fono ir svariai prisideda prie atmosferos perteikimo klausytojui. 

Albumas man pačiam šiek tiek mažiau įdomus nei jo pirmtakas Hold Your Fire (nors jie tarpusavyje gana sunkiai sulyginami), tačiau visgi rašau 8 balus — juk nekreipiant dėmesio į Rush diskografiją, tai visai geras albumas.

Bene lengviausias, popsiausias Rush albumas. Peartas bumbsi atsiputęs, Gedžio bosas be savo solinių pragrojimo, tik antrina Aleksui. Na Superconductor  gal kiek sudėtingesnis ritmas. Tačiau mėgstu šį albumą nuo pirmos dienos, kai jį išgirdau - jis toks skaidrios nuotaikos. O Available Light - lyrikos oazė.