Roll the Bones
Rush

Roll The Bones irgi yra savotiškai įdomus Rush darbas. Man šis albumas yra puiki jungtis tarp Presto melodingumo ir Counterparts albume išpuoselėto veržlaus skambesio, todėl šis albumas skamba kaip bene klasiškas sunkaus roko darbas, tačiau nevengiant įdomesnių momentų ir paeksperimentavimų. Šiuo aspektu bene labiausiai išsiskiria titulinė daina Roll The Bones — ir fankiškas priedainis, ir hiphopiška vidurinė sekcija, ir visuma labai įdomi. Dreamline puikiai ir ekspresyviai atidaro šį albumą. Lengvesnės, kaip klasikinis rokas skambančios dainos — Bravado ir Ghost of a Chance (man pastarosios tiek lengvasis priedainis, tiek pagrindinis motyvas, nuo kurio daina ir prasideda, labiau patinka). Šiame albume atsiranda vietos ir Where's My Thing? instrumentinei improvizacijai — ne pats geriausias Rush instrumentinis kūrinys, tačiau bandymas neatsibosti klausytojui taip, kaip jiems pavyko atsibosti Presto albume. Iš Presto albumo į šį atmigravo kai kurios šaunios melodijos (ypač priedainiuose) — The Big Wheel, The Big Wheel ir mano mėgstamiausia — Neurotica. Neurotica turi ir šaunią boso liniją, ir vežančią posmo melodiją ir labai malonų priedainį, kuris skamba kaip tikras 10-ojo dešimtmečio perliukas, bet ir tuo pačiu, man atrodo, yra kažkiek įkvėptas to, ką Roger'is Hodgson'as padarė su Supertramp'ų "The Logical Song" — tos vieno žodžio eilutės ir jų primityvus rimas — atrodo, kartais daug pastangų nereikia, kad užkabintum klausytoją. Mažiausiai įsimintinos, bet taip pat neblogos dainos yra Heresy ir You Bet Your Life.

Šito albumo skambesys man truputį malonesnis nei Presto, be to, nėra tokių silpnų ir erzinančių dainų, kaip titulinė Presto albumo daina. Tiesa, egzotiškesnių dainų kaip Scars iš Presto irgi kiek pasigendu, todėl jei Roll The Bones man ir stipresnis už Presto, tai labai nedaug. Dėl to rašau stiprų 8-etą.