Sawdust
The Killers

 

"Sawdust" yra bene geriausia, kas, nors ir neprilygstant "Hot Fuss", turi pilną teisę 'atsistoti' šalia to šedevro. Gal todėl, kad jis – kompiliacinis albumas, kurio dainos įrašytos įvairiais periodais, todėl tas nevientisumas atskleidžia pakankamai plačią "žudikų" nuotaikų ir muzikinę išraiškos paletę. Mano favoritiniai kūriniai – 'Daddy’s Eyes', “Where the White Boys Dance” bei "The Ballad of Michael Valentine", bet ir visos kitos mažai atsilieka. O "Tranquilize" su Lou Reedu - tai toks killersiškas, netgi kiek šizoidinis "Bohemian Rhapsody" ekvivalentas. Nerealus gabalas!

Tiesa, turbūt reiktų pridurti, kad visas šio albumo dainas, išskyrus tas tris naujausias ("Tranquilize", "Leave the Bourbon on the Shelf" bei "Sweet Talk"), aš mokėjau mintinai jau porą metų iki albumo išleidimo, kaip ir visas kitas įmanomas "atliekamas" (demo, koncertines) Killersų dainas, kurias šiaip ne taip susikrapščiau iš interneto. O "Glamorous Indie Rock & Roll" man tiesiog įaugusi į kraują, kadangi tuomet, kai Killersai išleido "Hot Fuss", pirkau tą CD UK Edition, todėl pas mane buvo būtent šis kūrinys, o ne "Change Your Mind", dėl ko baisiai džiaugiuosi, nes toks dainų sudėstymas man atrodo tiesiog idealus 

Turbūt labiausiai gaila, kad tikėjausi, bet "žudikai" į šį albumą taip ir neįtraukė mano pačios mylimiausios jų dainos – "Desperate”, kuri taip ir liko demo versija, kažkada išleista jų pačiame pirmajame EP...

Beje, puikiai prisimenu, kad dainą "All the Pretty Faces" pirmąkart išgirdau dar 2005 metų vasarą, kai buvau UK. Tada vyko vienas muzikos festivalis, kuriame, be kitų, turėjo dalyvauti ir Killersai, ir į kurį, aišku, bilietų jau seniausiai nebuvo, tad man nieko kito nebeliko, kaip tik gailėtis. Tačiau tą festivalio dieną išėjo taip, kad įsijungiau radijo imtuvą ir užtikau, kad viena stotis transliavo tą festą tiesiogiai! O kas svarbiausia - užtaikiau kaip tik ant Killersų, ir jų pirma atliekama daina tada man buvo dar visai nežinoma "All the Pretty Faces". Taip klausiausi visą festą iki pat nakties. Jausmas buvo neapsakomas

 

Pasaka. Po Sam's Town mėgstamiausias Killerių albumas, sakyčiau gal net beveik lygus jam. Matosi, kad kūrė jį tiesiog savo malonumui, perdainavo mėgstamas dainas, įdėjo visokius B-side'us, kurie lyg ir buvo per prasti ankstesniems albumams, ar tai nebuvo galutinai nušlifuoti ir spaudė grafikas, bet kai pasiklausai tikrai miela ausiai.

nesupratau, kas cia buvo...