Some Things Never Change
Supertramp

Man patinka Davies'o džiazinė maniera, bet ne tokia, kokia yra šiame albume. Albumas grynai džiazrokinis, nepanašus į jokį kitą Supertramp albumą (kita vertus, visi Davies'o eros albumai kažkokie išsibarstę), bet gan monotoniškas ir dar per ilgas, galų gale iš nuobodulio numirt galima. Yra gerų instrumentinių momentų, bet kad didelį įspūdį dainos padarytų, nepasakyčiau. Ir tą jau buvo galima nujausti nuo pat pirmosios dainos It's a Hard World. Ryškus bosas, bet statiškas būgnavimas, ne pati geriausia kombinacija. Toks jausmas, kad nedžiaziškas džiazas. Ryškiam bosui reikia geros ritmikos, o kai ritmas neįdomus, geriau sodriai užpildyti pirmą planą, tada nesijaučia monotonijos. Helliwell'io pučiamieji irgi pranykę kažkur toli, lyginant su klasikiniais Supertramp albumais. Kai kur grupė užmeta džiazinį skambesį, bet dainos tiesiog labai užsimirštančiomis tampa (And The Light, Where There's a Will...). Geresnės dainos albume yra It's a Hard World, Some Things Never Change (turi šiek tiek Free as a Bird jausenos, bet iš gerosios pusės), Sooner or Later (suabejojau, ar čia ne Santanos kūrinys), na gal dar You Win, I Lose. Visa kita nelabai įdomu.

7-etas su pliusu (pliusas iš pagarbos Davies'ui už jo džiazinį polinkį).