Klausai ir sunku patiketi, kad taiBlack Sabbath su Ozzy.Tai Iommoi nupusimas ir dar tais laikais, kai su pirminiu savo stiliumi, buvo kaip budozeriu nuvare i savo populiarumo virsune. Rezultate - Jums pasviles blynas.Nors teisybe delei, man albumas pusiau patiko, bet ji nusipirkau paskutini, ir tik del pilnos Black Sabbath su Ozzy kolekcijos.
O, turim dar vieną diskusijų objektą, dėl kurio turim aiškų nesutarimą. Tiesa, aš Technical Ecstasy ir Never Say Die! klausimu visada buvau mažumoje – man siaubingai patinka šie du albumai. Ir aš visada gerbiu grupių sprendimą keistis. Manau, kad Black Sabbath irgi pribrendo pokyčiams, nes tai, ką jie darė keliais albumais iki tol (realiai nuo pat Master of Reality), jau nebebuvo nauja. Šiokių tokių keistesnių paeksperimentavimų inkorporuojant klavišus ar netipiškas dainų sandaras jie jau inkorporavo Sabbath Bloody Sabbath ir Sabotage albumuose. Šie albumai gal nebuvo tiek komerciškai sėkmingi kiek Paranoid ar Master of Reality, bet buvo gerai vertinami – jie pamatė, kad formulė veikia. Tai su Technical Ecstasy jie nusprendė tą formulę realizuoti nebe 0,25 etato, bet pilnu etatu. Galbūt tikėjosi pritraukti progroko fanų ar net tuomet bekylančios panko scenos fanų (ypač turint omeny, kokia šiurkšti Technical Ecstasy produkcija). Bet realiausia priežastis buvo tiesiog vidinis muzikantų noras keistis. Įdomu tai, kad Technical Ecstasy ir net Never Say Die yra panašiai komerciškai sėkmingi kaip ir Sabotage, tai gerbėjų šiais albumais Black Sabbath nepralošė. Bet ir neišlošė, o albumų retrospektyvus vertinimas išliko neaukštas. Tai nors ir galima sakyti, kad laikas parodė, jog šie du eksperimentiniai albumai yra nepavykę, bet net ir jie turi savo gerbėjus. Pavyzdžiui, tokius nurautastogius kaip aš
Klausai ir sunku patiketi, kad taiBlack Sabbath su Ozzy.Tai Iommoi nupusimas ir dar tais laikais, kai su pirminiu savo stiliumi, buvo kaip budozeriu nuvare i savo populiarumo virsune. Rezultate - Jums pasviles blynas.Nors teisybe delei, man albumas pusiau patiko, bet ji nusipirkau paskutini, ir tik del pilnos Black Sabbath su Ozzy kolekcijos.
2024 m. kovo 22 d. 18:33:09
O, turim dar vieną diskusijų objektą, dėl kurio turim aiškų nesutarimą. Tiesa, aš Technical Ecstasy ir Never Say Die! klausimu visada buvau mažumoje – man siaubingai patinka šie du albumai. Ir aš visada gerbiu grupių sprendimą keistis. Manau, kad Black Sabbath irgi pribrendo pokyčiams, nes tai, ką jie darė keliais albumais iki tol (realiai nuo pat Master of Reality), jau nebebuvo nauja. Šiokių tokių keistesnių paeksperimentavimų inkorporuojant klavišus ar netipiškas dainų sandaras jie jau inkorporavo Sabbath Bloody Sabbath ir Sabotage albumuose. Šie albumai gal nebuvo tiek komerciškai sėkmingi kiek Paranoid ar Master of Reality, bet buvo gerai vertinami – jie pamatė, kad formulė veikia. Tai su Technical Ecstasy jie nusprendė tą formulę realizuoti nebe 0,25 etato, bet pilnu etatu. Galbūt tikėjosi pritraukti progroko fanų ar net tuomet bekylančios panko scenos fanų (ypač turint omeny, kokia šiurkšti Technical Ecstasy produkcija). Bet realiausia priežastis buvo tiesiog vidinis muzikantų noras keistis. Įdomu tai, kad Technical Ecstasy ir net Never Say Die yra panašiai komerciškai sėkmingi kaip ir Sabotage, tai gerbėjų šiais albumais Black Sabbath nepralošė. Bet ir neišlošė, o albumų retrospektyvus vertinimas išliko neaukštas. Tai nors ir galima sakyti, kad laikas parodė, jog šie du eksperimentiniai albumai yra nepavykę, bet net ir jie turi savo gerbėjus. Pavyzdžiui, tokius nurautastogius kaip aš
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2024 m. kovo 22 d. 18:15:34
Klausai ir sunku patiketi, kad tai Black Sabbath su Ozzy.Tai Iommoi nupusimas ir dar tais laikais, kai su pirminiu savo stiliumi, buvo kaip budozeriu nuvare i savo populiarumo virsune. Rezultate - Jums pasviles blynas.Nors teisybe delei, man albumas pusiau patiko, bet ji nusipirkau paskutini, ir tik del pilnos Black Sabbath su Ozzy kolekcijos.