Clockwork Angels
Rush

Tai bene konceptualiausias, vientisiausias Rush karjeros albumas. Kiek steampunkine išore, bet ne mažiau gelminga filosofija spinduliuojantis siužetas yra tikrai viena stipresnių albumo detalių. Šis albumas taip pat yra vienas progresyviausių moderniųjų Rush albumų — turi nemažai struktūriškai sudėtingų ir išpuoselėtų dainų (Clockwork Angels, The Anarchist, Seven Cities of Gold, The Garden), tačiau turintis ir panašumų į Snakes & Arrows, o gal net labiau į Vapor Trails albume atsiskleidžiantį hardrokinį draivą (Caravan, BU2B ir Headlong Flight). Tačiau šiame albume, kitaip nei Vapor Trails, yra daugiau skiriama dėmesį tekstūroms ir jų tarpusavio sąsajom negu tiesiog bandymu taškyti klausytoją supintais ritmais ir aštriais rifais. Taigi, yra nemažai priežasčių mylėti šį albumą, o bet tačiau...

Šis albumas neišlaiko Snakes & Arrows albume iškeltos kartelės parašyti dainą, kuri skambėtų tvirtai, subtiliai, neperkrautai ir turėtų įtikinamą melodiją. Visgi progresyvesni šio albumo gabalai turi mažiau įtraukiančią melodiją, o tų galingesnių gabalų, kurie puošia šį albumą, nėra jau tiek ir daug. Taigi, bendras visuminis efektas yra kiek susilpnintas. Šį albumą gal ir smagu klausytis vientisai, tačiau pasiimti atskirų ryškesnių momentų iš albumo ganėtinai sunku, apart kelių mėgstamiausių dainų — Caravan, Headlong Flight, The Garden, gal dar BU2B. Apskritai, retrospektyviai įvertinant visą Rush diskografiją, atrodo, kad labai svari yra kokybės-kiekybės problema Rush albumuose — masyvios dainos nukenčia dėl savo masyvumo, o neretai išlošiama su less is more požiūriu. Aišku, kai pavyksta suderinti abu dalykus, gaunasi tiesiog įspūdingo lygio dainos. Čia galbūt bandymas būti sumaniais ir bandymas įstrigti klausytojams labiausiai sueina dainoje The Garden — puikiai albumą uždaranti gražaus ir įsikertančio skambesio puikiai išpildyta baladė su nebūdingu Rush'ams orkestriniu išpildymu. 

Taip pat šis albumas turi ganėtinai nykių dainų — Halo Effect nepademonstruoja absoliučiai nieko naujo Rush lengvesnių dainų kūrybos fronte, o Wish Them Well — ganėtinai blankaus skambesio hardrokas. The Wreckers, nors individualiai imant yra visai įdomi daina, tačiau albumo visumoje greitai užsimiršta. Taigi, nors dainų nelygiavertiškumas nesumažina albumo homogeniškumo (kas yra labai svarbu konceptualiam albumui), tačiau bendras efektas yra silpnesnis. Nors šiam albumui irgi parašau 9 balus, tačiau šis 9-etas jau į silpnesniąją pusę ir vis tik pirmtaką Snakes & Arrows aš pamėgau stipriau. 

Nepakartojamas albumas, sužavėjęs jau iš pirmo perklausymo. Dabar prisiminiau po daug laiko ir perklausiau antrą kartą. Labiausiai patiko dainos Caravan, The Anarchist, Headlong Flight ir The Garden. Seniai jau tokio gėrio neteko girdėti. Headlong Flight išskirčiau iš visų albumo dainų, nes jaučiasi daugiau heavy metal, nuostabūs žodžiai. Ir šiaip, lyrics'ai patiko visose dainose.

Kaip visada-aukstumoje!!!