Counterparts
Rush

Counterparts yra trumpas Rush sugrįžimas į aukštą klasę. Čia jų skambesys kaip niekad anksčiau yra sunkus, beveik metališkas, tačiau jie kartu su šiuo skambesiu į albumą įneša ir daug puikių rifų, melodijų ir kompozicijų. Vien jau išgirdęs Animate tu supranti, kaip su viena daina grupė reabilituojasi po gan krizinių, mano galva, Presto ir Roll The Bones albumų. Animate dėl savo melodijos, teksto ir instrumentinės pusės derėtų priskirti prie geriausių visos Rush diskografijos dainų. Tačiau kitaip nei po jo sekęs Test For Echo, šitas albumas nenusirita nuokalne žemyn po pirmosios dainos. Stick It Out yra pavyzdys, kaip parašyti sunkią dainą su agresyvia nuotaika — tikrai pikta daina. Šiame albume pažerta labai netikėtų lyrinių idėjų iš Peart'o pusės (Nobody's Hero, Double Agent, Cold Fire, o Alien Shore turbūt ima absoliutų viršų). Man Alien Shore patinka ir dėl instrumentinio išpildymo, kažkiek patinka ir Double Agent (ne)dermė tarp sunkios ir melodingos dalies. Tai, kaip Geddy iš antro plano iššaukia "At war" ties 2:20 Double Agent dainoje turbūt yra vienas labiausiai siaubą įvarančių momentų albume. Leave That Thing Alone — turbūt pirmas puikus ir įdomus instrumentalas nuo YYZ laikų. Kažkiek mažiau man patinka tik paskutinės dvi albumo dainos — Cold Fire pagal savo skambesį labiau taiko į Presto albumą, o Everyday Glory labai neįsimintina, neypatinga daina. Between Sun and Moon man irgi atrodo sudėtingai suprantama daina. Šios trys dainos nulemia, kad šiam albumui rašau 9 balus, bet tai solidus 9-etas su papildomu pagyrimu, kad paskutinis tokio gerumo ir inovatyvumo albumas Rush diskografijoje buvo Grace Under Pressure. 

Man labiausiai patiko Animate, turinti labai gerą, gryną hard roko dvasią, ir gan nederantį prie jos, poetinį, šiek tiek fantastinį tekstą, tačiau visai įdomiai jie susiderina tarpusavyje. Geriausia albumo daina - Double Agent, kuri skamba įdomiausiai, originaliausiai visomis prasmėmis - sakomu žodžiu tekstu, apskritai teksto prasme, instrumentaline prasme. Ir Cold  Fire, kuri tiesiog sužadina daugiau jausmų visokių, nei likusios albumo dainos, bendras skambesys yra puikus, man patinka tas dainos "augimas", kai netikėtai į pabaigą išnyra naujas skambesys su žodžiais. Apskritai visas albumas labai toks grynas hard rock, gal dėl to man nelabai limpa.

Vienas iš sunkesnių Rush albumų. Po gan lengvo Hold Your Fire Counterparts išsiskiria aštresniu ritmu, Alekso solo išpuoliais - hard rokas kvadratu. Tekstai kaip visada sudėtingi, nelėkšti dar ir pasigavę filosofinės minties. Melodingumo mažiau, jį keičia daugiau pasakojimo-deklamavimo tipo rečitatyvas. Posmu eiliavimas daugumoj baltomis eilėmis, pagrindinis dėmesys tenka minties sukristalizavimui. Ne iš karto prisijaukini šį albumą, tam reik pastangų, bet jos atsiperka. Kai Counterparts pasiekia tavo vidų, gauni visai naują Rush, naujame lygmenyje atrandi jų muzikos grožį ir dainų prasmę. Šiandien Counterparts pramušė mano šarvus, aš pamėgau šį albumą.