The Screaming of the Valkyries
Cradle of Filth

Man gal sunku empatizuoti su Juozu, nes mane į Cradle of Filth vagoną įsodino tokie albumai kaip Hammer Of The Witches ir Cryptoriana, o senesnius albumus jau klausiau retrospektyviai. Vis dėlto, jų paskutinis darbas Existence Is Futile mane paliko abejingą. Screaming Of The Valkyries man savotiškas sugrįžimas į tą pačią formą iš Hammer Of The Witches / Cryptoriana laikų, kuriuose man irgi dauguma gabalų kabina ir veža. Taip ir šiame. Man asmeniškai Demagoguery yra silpniausia albumo daina, bet kai tokio kalibro daina kaip Demagoguery yra silpniausia, tai nemažai ką pasako apie albumo solidumą.

Man patinka The Trinity of Shadows pogreitis pojuodis skambesys, atveriantis asociacijas su mėgstamais švedais Tribulation. Man patinka You Are My Nautilus motyvų įvairovė, veržlumas antrojoje kūrinio pusėje ir puikios gitaros soluotės. Ex Sanguine Draculae ritminis intensyvumas ir aršios gitaros išpuoliai taip pat artimi mano ausims. Prie favoritų dar pridėčiau ir melodingesnę White Hellebore, kurioje persipina thrash'iniai, death'iniai ir simfoniniai prieskoniai. Šie keturi pavyzdžiai parodo, kad albume yra šiokios tokios įvairovės ir galbūt didysis albumo gėris labiau slypi deep cut'uose negu singluose.

Bet nei viena daina visumoje neišverčia iš klumpių. Galbūt You Are My Nautilus segmentas, startuojantis su bridžu, ir kai kurie atskiri gabaliukai Sanguine Draculae mano kvapą užgniaužė, bet visumoj kompozicijos tankios, klampios, motyvai ne taip lengvai klijuojasi tarpusavyje. Tas nenuostovumas kompozicijose, dideli tekstai, kurie tampa ilgomis deklamuojamomis pasakomis, kur kiekvienam veiksmui pritaikomas vis kitoks muzikinis fonas, reikalauja iš manęs (klausytojo) nemažai energijos ir daugeliu atveju ilgalaikis efektas, išliekamumas mintyse ir širdyje sumenksta. Tai visuomet buvo mano barjeras klausantis bet kurio CoT albumo ir šiame albumas tas nenuostovumas tikrai pastebimai trukdo išryškėti įdomiausioms muzikinėms idėjoms. Ir tas taip pat nulemia, kad galiausiai visos kompozicijos tarpusavyje susiniveliuoja, tampa per daug panašiomis, net jei, į jas pažiūrėjus anatominiu tikslumu (kaip praeitoje pastraipoje), jos atrodo skirtingos. 

Albumui rašau solidų 9-etą. Stiprus, bet ne revoliucinis darbas. 

8/10

Labai patiko, tai pirmas, po man - legendinio Nymphetamine albumo, kurio dauguma gabalu kabina ir veza.Tvirti 9 balai.