…Famous Last Words…
Supertramp

Gan išpeiktas albumas, bet šiame albume tikrai yra geresnių dainų nei Breakfast in America ir nėra taip, kad šis albumas turėtų blogų dainų, todėl nelabai suprantu kritikos šiam albumui. Žmonės kritikuoja už bandymus parašyti pigius hitus, bet gavosi taip, kad Breakfast in America buvo vienintelis hitų albumas, tai jų argumentas atsisuko prieš juos pačius. 

Aš pats likau nustebęs, kad šis albumas yra visai stiprus, nes, natūralu, nesitiki nieko įspūdingo, kaip pasiskaitai neigiamų komentarų. Tiek Hodgson'as, tiek Davies'as parašė gerų dainų šiam albumui. Crazy ir Don't Leave Me Now yra Hodgson'o kūrybos puikūs pavyzdžiai — Crazy kiek pozityvesnis, energingesnis, Don't Leave Me Now pakiliai melancholiškas, melodingas, reflektyvus kūrinys. Net ir Know Who You Are ir C'est le Bon labai gražios dainos. Tačiau It's Raining Again yra bloga daina (primityvokas popsas ir tiek). Galiu suprasti, kodėl ši daina tapo hitu, bet žinant, kokios dainos pasilieka už nugaros, yra šiokia tokia Supertramp darbo įvertinimo neteisybė.

Davies'o geriausios dainos yra Bonnie (labai puikus, simfoninio prog'o stiliaus išpildymas) ir Waiting So Long (nors irgi panašiai bliuzinė, bet su vis stiprėjančiu išpildymu ir puikia gitaros solo man panešėja į Crime of the Century albumo stilių, gal net labiausiai į titulinę to albumo dainą). My Kind of Lady ir Put On Your Old Brown Shoes man nelabai patinka, bet tai nėra tokios blogos dainos kaip It's Raining Again. 

Gal šio albumo didžiausias minusas net nėra It's Raining Again. Sakyčiau, dermės trūkumas. Dainos labai skiriasi tarpusavyje, nesukuria vieningo albumo įvaizdžio. Tuo aspektu Breakfast in America ir praktiškai bet kuris ankstesnis grupės albumas pasirodė vientisesnis. 

Bet visgi daug stiprių dainų, privalau rašyti solidų 9-etą.