Nors po kelių perklausų vis tik tenka pritarti daugumos nuomonei, kad Hold Your Fire vis tik yra silpnesnis už Power Windows ir kartu silpniausias sintezatorinės Rush eros darbas, tačiau jis neįtikėtinai drąsus ir avantiūriškas, mano nuomone, dėl ko man įdomu jo klausytis. Dainų įvairumas ir bendro, siejančio skambesio nebuvimas čia nėra iš grupės kūrybinio neapsisprendimo, o verčiau iš bandymo būti improvizatoriais.
Apie kiekvieną dainą yra ką pasakyti: Force Ten yra alternatyviausiai skambantis gabalas, mintyse jau perkeliantis į Presto, o gal net labiau Counterparts albumus. Time Stand Still yra nenuvalkiotai skambantis poproko kūrinys. Open Secrets yra viena mano mėgstamiausių albumo dainų, nes turi ganėtinai melancholišką melodiją ir praktiškai progresyvų struktūrinį išpildymą. Second Nature yra visiškai netikėtas posūkis į lėtesnį ir lengvesnį gitarinį skambesį. Prime Mover turi užvedantį priedainį ir puikią boso liniją. Lock and Key mano mėgstamiausias albumo gabalas nuo senų laikų dėl absoliučiai nepriekaištingo dainos vystymo (pirmas posmas intriguoja, priedainis iššauna, antras posmas užverčia grandioziniu instrumentų skambesiu, solo dar daugiau amo atima, o dainos finalas galutinai pribaigia). Mission turi labai keistą instrumentinę partiją viduryje. Turn The Page turi įsimintiną boso motyvą ir skamba kiek futuristiškai. Gal tik albumo pabaiga su rytietiškais motyvais apipavidalinta Tai Shan ir High Water nuvilia ir neįsimina.
Albumo dainoms dažniausiai vis tik trūksta stipresnio, įsimintinesnio išpildymo. Gal šiame albume truputį juntamas ir jau Presto albume išryškėjęs susikoncentravimas į melodiją, bet ne į struktūrą ar koncepciją. Vis tik mane, įpratusį Rush klausyti kaip puikius kompozitorius, tai šiek tiek erzina. Be to, kai kurios dainos nieko nelaimi nei forma, nei turiniu. Second Nature, High Water man atrodo visiškai tuščiavidurės dainos. Tai lemia, kad šiam albumui rašau mažesnį balą nei Power Windows: 8 balus.
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
Norėjau įkelti šiandien vyksiantį The Skys koncerto anonsą į music'ą, tai teko išpildyt seniai duotą pažadą pasimokyt renginius įkėlinėt. Damnit, yra ką paveikt, ypač kai ničnieko apie HTML neatsimeni.
Gavau Silentist kvietimą į draugus music'e. Būtent tada, kai aš pradėjau rimtai diskutuoti apie galimas jo besikartojančio neapdairaus elgesio pasekmes. Ne, nepriimsiu, Silentist, bet ačiū (o ir šiaip priėmimas į draugus music'e turi tik simbolinę prasmę)
Kai yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie yra pasipiktinę tamstos elgesiu, galbūt problema ne visuose tuose žmonėse, o tamstoje? – klasikinis psichologinis klausimas, bet labai tinka šioje situacijoje.
2020 m. sausio 27 d. 17:37:07
Nors po kelių perklausų vis tik tenka pritarti daugumos nuomonei, kad Hold Your Fire vis tik yra silpnesnis už Power Windows ir kartu silpniausias sintezatorinės Rush eros darbas, tačiau jis neįtikėtinai drąsus ir avantiūriškas, mano nuomone, dėl ko man įdomu jo klausytis. Dainų įvairumas ir bendro, siejančio skambesio nebuvimas čia nėra iš grupės kūrybinio neapsisprendimo, o verčiau iš bandymo būti improvizatoriais.
Apie kiekvieną dainą yra ką pasakyti: Force Ten yra alternatyviausiai skambantis gabalas, mintyse jau perkeliantis į Presto, o gal net labiau Counterparts albumus. Time Stand Still yra nenuvalkiotai skambantis poproko kūrinys. Open Secrets yra viena mano mėgstamiausių albumo dainų, nes turi ganėtinai melancholišką melodiją ir praktiškai progresyvų struktūrinį išpildymą. Second Nature yra visiškai netikėtas posūkis į lėtesnį ir lengvesnį gitarinį skambesį. Prime Mover turi užvedantį priedainį ir puikią boso liniją. Lock and Key mano mėgstamiausias albumo gabalas nuo senų laikų dėl absoliučiai nepriekaištingo dainos vystymo (pirmas posmas intriguoja, priedainis iššauna, antras posmas užverčia grandioziniu instrumentų skambesiu, solo dar daugiau amo atima, o dainos finalas galutinai pribaigia). Mission turi labai keistą instrumentinę partiją viduryje. Turn The Page turi įsimintiną boso motyvą ir skamba kiek futuristiškai. Gal tik albumo pabaiga su rytietiškais motyvais apipavidalinta Tai Shan ir High Water nuvilia ir neįsimina.
Albumo dainoms dažniausiai vis tik trūksta stipresnio, įsimintinesnio išpildymo. Gal šiame albume truputį juntamas ir jau Presto albume išryškėjęs susikoncentravimas į melodiją, bet ne į struktūrą ar koncepciją. Vis tik mane, įpratusį Rush klausyti kaip puikius kompozitorius, tai šiek tiek erzina. Be to, kai kurios dainos nieko nelaimi nei forma, nei turiniu. Second Nature, High Water man atrodo visiškai tuščiavidurės dainos. Tai lemia, kad šiam albumui rašau mažesnį balą nei Power Windows: 8 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas