Will of the People
Muse

Oi, kaip seniai buvau paniręs į Muse muziką. Esu kadaise perklausęs visą jų diskografiją, bet labai nedraugauju su jų vėlyviausia kūryba. The 2nd Law ir Drones buvo labai poliarizuojantys darbai, turintys daug puikumos ir daug prastumos. O Simulation Theory hitai mane taip atmušė, kad aš net neatsimenu, ar bent bandžiau perklausyti visą albumą (greičiausiai ne). Manau, kad nepasikeis mano požiūris ir po Will of the People. Vienam žmogui internetuose aš šį albumą reziumavau taip: „anthemic pop rock with a bit cringy lyrics“. Iš tikrųjų, albumas net nėra ambicingas, kokie buvo ankstesni Muse albumai (bent jau iki The 2nd Law) – tiesiog daug poproko, su sunkiais rifais šen bei ten (ir tai, modifikuotais elektronika), beigi krūva lengvesnių, baladinių dainų. Ir kas keisčiausia, poprokas šiame albume man labiau patinka negu sunkuma arba baladija. Nu gerai, apie sunkumą galiu atsiliepti teigiamai minėdamas dainą Kill or be Killed – tai išties ekstremaliausia albumo daina, kuri skamba tikrai ryškiai. Bet štai kad ir Won't Stand Down turi puikių rifų, visgi visa daina skamba kaip nuobodus Imagine Dragons hitas. Will of the People – labiau įkyri glamroko skanduotė (ir tai ją priskirti prie sunkesnių dainų jau pritempinėjimas). Galbūt dar prie sunkesnių dainų būtų galima priskirti We Are Fucking Fucked – tarp stipresnių albumo dainų, bet man labai primena Bon Jovi – Runaway. Retorinis klausimas skaitytojui: o ar Bon Jovi – Runaway klasifikuotumėte kaip hardroką ar kaip poproką? Aš labiau antroje stovykloje. Lengvos dainos: Liberation (eilinį kartą Muse bando mėgdžioti Queen), Ghosts, Verona – gana užmirštamos dainos.

O vat dvi ryškiausios beveik gryno popso dainos: Compliance ir You Make Me Feel Like It's Halloween, yra mano mėgstamiausios albume. Compliance turi visiškai ausų kirminą: tą be galo paprastą, bet skambią sintezo liniją. O boso linija tikrai pagirtina. Apskritai, tai nepernelyg pretenzinga, bet paprastai ir kokybiškai aranžuota poproko daina. Ir dar pridėčiau, kad instrumentale esantys beveik dubstep'iniai elektronikos garsai yra tai, ko dažnai pasiilgstu šiuolaikinėje Muse muzikoje – tiesiog drąsesnio eksperimentavimo su garsais. You Make Me Feel Like It's Halloween, spėju, yra labiausiai fanus poliarizuojanti albumo daina. Ji prasideda (ir net tęsiasi) labai panašiai kaip Rockwell – Somebody's Watching Me. Na, kadangi man patinka šitas 80-ųjų popso desertukas, tai ir You Make Me Feel Like It's Halloween mane kabliuoja, tikrai daug dėmesio dainoje skirta sintezatoriams ir elektroniniams efektams, ir tai, mano ausimis sprendžiant, skamba gana skoningai ir neatgyvenusiai (neskamba kaip bandymas parodijuoti 80-ųjų muziką).

Albumui esu apsisprendęs rašyti 8-etą su minusu. Tai tikrai geras balas turint omeny mano kritiką, bet problema nėra tai, kad muzikantai nemoka groti: tiesiog į albumą pridėti nepernelyg įkvepiančių idėjų, kurias atfiltravus lauk arba pagerinus albumas būtų tikrai stiprus. 

7/10