Jean Michel-Jarre padavė tokį daužtą albumą, kad aš jį virškinau velniažin kiek kartų. Neveltui šis albumas prasidėjo nuo kolaboracijos su musique concrete pionieriumi Pierre Henry. Tas tikrai jaučiasi kompozicijose – daug atonalumo, aštresnių, kapotesnių garsų, deformuotų ir kreivai į kompoziciją įsipaišančių vokalo linijų (itin būdinga musique concrete). Tai paverčia šį albumą labai sudėtingu klausiniu. Bet keista tokioje masėje išgirsti, pavyzdžiui, tipinį dubstep'o kvintupletą Sex In The Machine dainoje. Tokie momentai padaro albumą dar labiau trenktesnį. Ir nesu tikras, ar man tai patinka. Kai kurios kompozicijos nublanksta ir nekelia jokio įdomumo (Animal Genesis, Crystal Garden, Synthy Sisters). Tiesą sakant, po pirmos perklausos buvau pasiruošęs nurašyti visą albumą, bet man pradėjo patikti Oxymore, Neon Lips ir Epica. Taip pat Brutalism ir Zeitgeist yra įdomios kompozicijos. Oxymore garsų paletė yra kažkas nepakartojamo, nuo beveik orientalistiškai skambančių iškraipytų stygų skambesių iki Massive Attack braižo ritminių sekcijų su krūva sintezo.
Vis dėlto, labai varijuojantis mano įspūdžių spektras nuo „tikrai įdomu“ iki „beveik nesmagu klausytis“ bei labai sunkus albumo suvokimo procesas neleidžia man parašyti daugiau nei 7-eto su pliusu, kad ir albumas skamba gana inovatyviai.
Kažkokia mada užėjo. Kartais būna, kad kokie fragmentai iš roko klasikų nugirstami iš kokio TikToko, ir taip kai kurie užsikabina. Bet smagu, kad jaunimas dar atranda. Tikiuosi, taip visada bus.
Šiaip pastebėjau, jog Mac'us pas mus jauni žmonės pradėjo klausyti, na, per pastaruosius penkis metus. Anksčiau jie Lietuvoje buvo menkai vertinama grupė.
2022 m. lapkričio 27 d. 15:50:11
Jean Michel-Jarre padavė tokį daužtą albumą, kad aš jį virškinau velniažin kiek kartų. Neveltui šis albumas prasidėjo nuo kolaboracijos su musique concrete pionieriumi Pierre Henry. Tas tikrai jaučiasi kompozicijose – daug atonalumo, aštresnių, kapotesnių garsų, deformuotų ir kreivai į kompoziciją įsipaišančių vokalo linijų (itin būdinga musique concrete). Tai paverčia šį albumą labai sudėtingu klausiniu. Bet keista tokioje masėje išgirsti, pavyzdžiui, tipinį dubstep'o kvintupletą Sex In The Machine dainoje. Tokie momentai padaro albumą dar labiau trenktesnį. Ir nesu tikras, ar man tai patinka. Kai kurios kompozicijos nublanksta ir nekelia jokio įdomumo (Animal Genesis, Crystal Garden, Synthy Sisters). Tiesą sakant, po pirmos perklausos buvau pasiruošęs nurašyti visą albumą, bet man pradėjo patikti Oxymore, Neon Lips ir Epica. Taip pat Brutalism ir Zeitgeist yra įdomios kompozicijos. Oxymore garsų paletė yra kažkas nepakartojamo, nuo beveik orientalistiškai skambančių iškraipytų stygų skambesių iki Massive Attack braižo ritminių sekcijų su krūva sintezo.
Vis dėlto, labai varijuojantis mano įspūdžių spektras nuo „tikrai įdomu“ iki „beveik nesmagu klausytis“ bei labai sunkus albumo suvokimo procesas neleidžia man parašyti daugiau nei 7-eto su pliusu, kad ir albumas skamba gana inovatyviai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2022 m. lapkričio 7 d. 13:27:05
7/10
____________________
Under The Iron Sea
2022 m. lapkričio 4 d. 15:47:53
Šitas - įdomus. Reikalingos ausines
____________________
kai ateina kimkiduk ir man sako satefakap as visada atsakau likmadik