Return of the Dream Canteen
Red Hot Chili Peppers

Kiekvienąkart susiduriu su ta pačia problema: RHCP muzikuoja bene virtuoziškai (visos pagyros Flea ir į grupę grįžusio Frusciante adresu), bet kompoziciškai man jų muzika vidutiniška. Štai iš viso šito 17 dainų asorti man įstrigo tik kelios. Likusi masė skamba neblogai, tačiau neišskirtinai, dainoms gerokai trūksta charakterio, kad jos išsiskirtų. Galbūt RHCP reikia klausyti ne albumais, o atskiromis dainomis, bet nemanau, kad nuo to situacija pasikeistų. Man labiausiai patiko albumą atidaranti Tippa My Tongue – pakankamai ryškus bosas ir akcentuojanti elektrinė gitara, kaip ir sėkmingiausiose RHCP dainose. The Drummer melodija prilipo, taip pat bliuzinis ir vienu metu sunkus Reach Out profilis. Na ir galiausiai In The Snow atmosferiškumas. Labai įdomiai tos dvi klavišo natos a la ankstyvosios repo / hauso muzikos stiliumi įsipaišo į bendrą kompozicijos paveikslą. Ar likusios 13 dainų blogos? Ne, nei viena nėra bloga, bet jose, nepaisant puikaus grojimo, nėra nieko stebukingo. 

Rašau albumui 8 balus. 

7/10