Galbūt šitas albumas yra Rush diskografijos nuolydžio pradžia, tačiau aš jį labai vertinu. Signals man turbūt yra mieliausio ausiai Rush skambesio albumas — puikus balansas tarp gitarinių rifų ir sintezatorinių garsų. Chemistry dainos skambesys turbūt geriausiai atspindi, ką aš noriu pasakyti. Šiame albume Rush tęsia su Permanent Waves ir Moving Pictures albumais išgrynintą neilgų, bet pakankamai išplėtotų dainų rašymo formą. Galbūt dėl kompozicinio makabriškumo atsisakymo man ši albumų trijulė ir yra įdomiausia visoje Rush diskografijoje, nes man kažkaip Rush'ų kuriamos stambiaplanės kompozicijos nedaro tokio įspūdžio, kaip, tarkim, Caravan arba Yes.
Šito albumo minusas — kai kur priimti lengvesni keliai ir kūrybiniai sprendimai, kurie iškart užmuša šitą albumą Moving Pictures akivaizdoje. Pavyzdžiui, New World Man daina yra tiesiog per silpnai išplėtota, per paprastai ir dėl to neįdomiai Rush kontekste skambanti daina. Ši daina galėtų būti įdomi AC/DC kontekste, bet Rush — vargiai. Losing It man dar nelabai limpa, bet ji kaip tik gal yra man per sudėtinga, ir dėl to nelabai limpa, nelabai įsimena.
Man labiausiai patinkančios dainos: The Weapon ir Subdivisions (neapsipsrendžiu, kuri labiau). The Weapon yra chrestomatinis pavyzdys, kaip reikia teisingai parašyti ir struktūruoti progroko dainą. Panašiai kaip Moving Pictures albume yra Tom Sawyer ir Red Barchetta, kurių išplėtojimas gerokai viršija klausytojo, pasižiūrėjusio į dainų trukmę minutėmis ir sekundėmis, lūkesčius. Subdivisions tuo tarpu paperka savo pagrindiniu sintezatoriniu motyvu ir tematika. Nesistebiu, kad ši daina, nors buvo antrasis albumo singlas, patapo viena mėgstamiausių fanų dainų. Taip pat labai vertinu Chemistry ir Digital Man. The Analog Kid ir Countdown taip pat įdomios dainos (Countdown irgi turi labai masyvų, viršijantį lūkesčių išplėtojimą), tačiau visumoje šios dainos mane paperka mažiau. Taigi, 6 iš 8 dainų man labai patinka ir tik dvi — ne itin. Bet rašau šiam albumui 10 su minusėliu, nes jo visuma yra labai patraukli, jį visą malonu klausytis, nepaisant tų kelių momentų, kurie duoda per galvą atėjus šio albumo paklausyti po nepakartojamos Moving Pictures patirties.
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
Norėjau įkelti šiandien vyksiantį The Skys koncerto anonsą į music'ą, tai teko išpildyt seniai duotą pažadą pasimokyt renginius įkėlinėt. Damnit, yra ką paveikt, ypač kai ničnieko apie HTML neatsimeni.
Gavau Silentist kvietimą į draugus music'e. Būtent tada, kai aš pradėjau rimtai diskutuoti apie galimas jo besikartojančio neapdairaus elgesio pasekmes. Ne, nepriimsiu, Silentist, bet ačiū (o ir šiaip priėmimas į draugus music'e turi tik simbolinę prasmę)
Kai yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie yra pasipiktinę tamstos elgesiu, galbūt problema ne visuose tuose žmonėse, o tamstoje? – klasikinis psichologinis klausimas, bet labai tinka šioje situacijoje.
2020 m. sausio 18 d. 15:41:43
Galbūt šitas albumas yra Rush diskografijos nuolydžio pradžia, tačiau aš jį labai vertinu. Signals man turbūt yra mieliausio ausiai Rush skambesio albumas — puikus balansas tarp gitarinių rifų ir sintezatorinių garsų. Chemistry dainos skambesys turbūt geriausiai atspindi, ką aš noriu pasakyti. Šiame albume Rush tęsia su Permanent Waves ir Moving Pictures albumais išgrynintą neilgų, bet pakankamai išplėtotų dainų rašymo formą. Galbūt dėl kompozicinio makabriškumo atsisakymo man ši albumų trijulė ir yra įdomiausia visoje Rush diskografijoje, nes man kažkaip Rush'ų kuriamos stambiaplanės kompozicijos nedaro tokio įspūdžio, kaip, tarkim, Caravan arba Yes.
Šito albumo minusas — kai kur priimti lengvesni keliai ir kūrybiniai sprendimai, kurie iškart užmuša šitą albumą Moving Pictures akivaizdoje. Pavyzdžiui, New World Man daina yra tiesiog per silpnai išplėtota, per paprastai ir dėl to neįdomiai Rush kontekste skambanti daina. Ši daina galėtų būti įdomi AC/DC kontekste, bet Rush — vargiai. Losing It man dar nelabai limpa, bet ji kaip tik gal yra man per sudėtinga, ir dėl to nelabai limpa, nelabai įsimena.
Man labiausiai patinkančios dainos: The Weapon ir Subdivisions (neapsipsrendžiu, kuri labiau). The Weapon yra chrestomatinis pavyzdys, kaip reikia teisingai parašyti ir struktūruoti progroko dainą. Panašiai kaip Moving Pictures albume yra Tom Sawyer ir Red Barchetta, kurių išplėtojimas gerokai viršija klausytojo, pasižiūrėjusio į dainų trukmę minutėmis ir sekundėmis, lūkesčius. Subdivisions tuo tarpu paperka savo pagrindiniu sintezatoriniu motyvu ir tematika. Nesistebiu, kad ši daina, nors buvo antrasis albumo singlas, patapo viena mėgstamiausių fanų dainų. Taip pat labai vertinu Chemistry ir Digital Man. The Analog Kid ir Countdown taip pat įdomios dainos (Countdown irgi turi labai masyvų, viršijantį lūkesčių išplėtojimą), tačiau visumoje šios dainos mane paperka mažiau. Taigi, 6 iš 8 dainų man labai patinka ir tik dvi — ne itin. Bet rašau šiam albumui 10 su minusėliu, nes jo visuma yra labai patraukli, jį visą malonu klausytis, nepaisant tų kelių momentų, kurie duoda per galvą atėjus šio albumo paklausyti po nepakartojamos Moving Pictures patirties.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. sausio 29 d. 11:35:10
Gera grupe ir muzika!!!!!!!!!!!!