¡Uno!
Green Day

6/10. "Kill the DJ" ir "Troublemaker" tik kabina. Na dar gal ta visų mėgstamiausia ir labiausiai išreklamuota "Oh Love"... Bet kitos dainos yra visiškas nusivylimas - tas trigubas albumas papildys Green Day dainų repertuarą kiekybiškai, bet tikrai ne kokybiškai...

Kaip ir buvo pranešinėjama - back to the roots. "iUno!" man pasirodė panašiausias į "Nimrod" albumą. Oh well. Seniesiems gerbėjams, kurie murmėjo (ar net nepatenkinti niurzgėjo) dėl fantastiškojo, tapusio vienu reikšmingiausių šio tūkstantmečio albumų "American Idiot" bei "21st Century Breakdown", turėtų patikti. Man, be abejo, irgi patiko - ir dėl mano labai mėgstamo Billie Joe balso, ir dėl Green Day apskritai, nes jų visada smagu klausytis (tai - viena iš nedaugelio grupių, tarp kurių kūrinių nėra nei vieno, kuris kažkaip "pjautųsi" su mano skoniu). Tos nežabotos, ypatingai pozityvius fluidus skleidžiančios energijos iš jų neatimsi - kas tiesa, tai ne melas! Nė kiek nenusivyliau šiuo albumu, bet preferinu aštresnį, sudėtingesnį, revoliucingąjį GD stilių. Favoritine daina išlieka "Oh Love" (kuri tikrai neiškristų iš konteksto, jei būtų buvusi "AI" ar "21CB"), labai puikiai susiklauso ir "Kill the DJ" (netipiškas jiems gabaliukas, bet tiesiog afigenas!) - šie kūriniai tikrai topiniai. Na, iš to, kiek žinau, tai trečiasis albumas ("iTre!") turėtų būti arčiausiai mano stiliaus. Bet kuriuo atveju - labai džiaugiuosi dar viena nauja Green Day era :)

Updated 2012.10.01: Vakar kelionėje viso ilgo pasivaikščiojimo metu klausiausi šio albumo, ir ką galiu pasakyti - lingavau į kiekvieno gabaliuko taktą ir ne tik tai! Šiame albumo trūksta tik dramatizmo ir bent vienos baladės, tačiau tai, ką jie sukuria, vis tiek yra taip gryndėjiška, kad tikriems gerbėjams visada patiks. Jis jau ne konceptualus, ne sensacingas ir ne ambicingas kaip prieš tai buvę du - bet šedevrų ištisai gimdyti neįmanoma, ir šis albumas - toks neįpareigojantis, tarsi atsipalaidavimas nuo įtampos, bet vis tiek nepakartojama nežabota šių vaikinų energija pagimdo nors paprastus, bet genialius gabaliukus, kurie tikrai nepriekaištingai nušlifuoti. Mane GD vežė, veža ir, tikiuosi, veš, kol kvėpuosiu. Jie - jau legendos, žymiausi pastarųjų dešimtmečių pankroko propaguotojai ir be jokių abejonių, nemenkai įtakoję muzikos pasaulį, kuris be jų tikrai nebūtų toks įdomus - ir smagus!