Listen to the tales and romanticize,
How we'd follow the path of the hero.
Boast about the day when the rivers overrun.
How we rise to the height of our halo.
Listen to the tales as we all rationalize
Our way into the arms of the savior,
Feigning all the trials and the tribulations;
None of us have actually been there.
Not like you.
Ignorant siblings in the congregation
Gather around spewing sympathy,
Spare me.
None of them can even hold a candle up to you.
Blinded by choice, these hypocrites won't see.
But, enough about the collective Judas.
Who could deny you were the one who
Illuminated your little piece of the divine?
And this little light of mine, a gift you passed on to me;
I'm gonna let it shine to guide you safely on your way,
Your way home ...
Oh, what are they going to do when the lights go down
Without you to guide them all to Zion?
What are they going to do when the rivers overrun
Other than tremble incessantly?
High is the way, but all eyes are upon the ground.
You were the light and the way they'll only read about.
I only pray, Heaven knows when to lift you out.
Ten thousand days in the fire is long enough;
You're going home.
You're the only one who can hold your head up high,
Shake your fists at the gates saying:
"I've come home now!
Fetch me the spirit, the son, and the father.
Tell them their pillar of faith has ascended.
It's time now!
My time now!
Give me my, give me my wings!"
You are the light and way that they will only read about.
Set as I am in my ways and my arrogance,
(With the) burden of proof tossed upon the believers.
You were my witness, my eyes, my evidence,
Judith Marie, unconditional one.
Daylight dims leaving cold fluorescents.
Difficult to see you in this light.
Please forgive this bold suggestion, but
Should you see your Maker's face tonight,
Look Him in the eye, look Him in the eye, and tell Him:
"I never lived a lie, never took a life, but surely saved one.
Hallelujah, it's time for you to bring me home."
Vajetau, koks jausmų gilumas. Prasidėjusi kaip nerišlus murmėjimas, daina palaipsniui išsikeroja į skausmo ir pykčio persunktą dejonę - "kokia neteisybė yra motinos mirtis, vienas būdas tai atpirkti, nedelsiant suteikti jai angelo sparnus". Dainos pabaigoj blėsta įsikarščiavimas iki to prislopinto murmėjimo. Per dainą pateikta visa emocijų amplitudė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Einarui. Spotify, kiek pamenu, neleidžia paprastam vartotojui klausytis VISO albumo. Nepamenu, nes senokai moku. Nežinau, ar labai skiriu garso kokybę, bet kad negalėdavau klausytis albumų nemokamoj versijoj, prisimenu labai gerai.
DELFI išsilaikė neįtikėtinai gerai. Nuo pat savo ankstyviausios vaikystės (ankstyvų 2000-ųjų) naršiau DELFI. Kadaise DELFI turėjo žaidimus, bet po to pasilikdavau ir dėl naujienų. Ir net 20+ metų vėliau tai vis dar labai svarbus portalas.
O buvo laikai, kad lrytas buvo nepakeičiamas žiniasklaidos veikėjas. Dabar lrytas yra merdėjantis lavonas (gal ne tiek kiek music.lt, bet vis tiek nekažką).
Ir dėl lietryčio clickbait'o. Kad DELFI irgi užknisa su savo clickbait'u. Ir raštija tame portale taip pat nežiba. 15min ir LRT šiame fronte laikosi geriau, bet man 15min puslapio struktūra / dizainas labai nepatinka. Todėl lieku prie DELFI ir kartais LRT
Bet lyginti music'ą su Spotify ir YouTube truputį nelogiška. Music'as nesitaiko į pasaulines rinkas. Bet būtų malonu, kad jis bent jau kovotų dėl lietuviškos rinkos, kaip tą darė prieš 10 metų.
Tas galioja ir muzikai. Dėl Spotify tikrai žinau, kad nemokamoj versijoj yra ne tik reklamos, bet ir uždėtos lubos įrašo kokybei (bitreitui). Ar taip yra su YouTube, negaliu pasakyti.
ekspertai.eu turinys neturi jokių kaštų, nes tai niekuo neparemtos konspiracinės sapalionės. Todėl ir nemokamas turinys. Geras turinys šiais laikais kainuoja.
Tai tiesiog nuostabu, kad pasaulio didieji siūlo krūvas nemokamo turinio. Musicas nervingai rūko kamputy. Vartotojai čia negrįš. O buvo galima svetainę išsaugot. Dabar turbūt jau per vėlu.
2012 m. vasario 11 d. 18:04:50
Vajetau, koks jausmų gilumas. Prasidėjusi kaip nerišlus murmėjimas, daina palaipsniui išsikeroja į skausmo ir pykčio persunktą dejonę - "kokia neteisybė yra motinos mirtis, vienas būdas tai atpirkti, nedelsiant suteikti jai angelo sparnus". Dainos pabaigoj blėsta įsikarščiavimas iki to prislopinto murmėjimo. Per dainą pateikta visa emocijų amplitudė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. spalio 19 d. 15:26:39
____________________
bet čia tik mano nuomonė....