F you didn't really understand the rules
If you didn't even know the score
How come we went to war?
How come we went to war?
People are living now
Inside their memories
How much we've all believed
And how we've been deceived
Time runs out
We all start dying
After all
If you didn't really understand the cause
If you didn't even pause for thought
How come we went to war?
How come we went to war?
People are falling down
Becoming memories
Some day we'll all be grieved
Too late to be relieved
Time runs out
We all start dying
After all
After all
After all
After all
I know the time will come
Just wait and see
Change is no obstacle
We can agree
Heaven is possible after all
Heaven is possible
After all
After all
Tai kad nei hiperbolės, nei ironijos aš nieko Konditerijaus komentaruose nematau. Tiesiog nuoširdūs siūlymai ir tiek. Bet gi reikia kažką naglo pasakyt, be provokavimo tamstai neišeina.
Kartu jaučiu, kad ne viską turi kitas paliudyti, ką sužinau ar sukuriu. Vertinu, kad man tai svarbu, o kiti, jei dalinsiuosi, reaguos kaip jiems tuo metu gaunasi, tas nesukontroliuojama. Gal ne tiek svorio kitų reakcijos turi, rezultate tuštumos neužpildo
Aš asmeniškai turiu sąsiuvinį tam, išrašau visą srautą, kol paaiškėja apie ką tai buvo. Pats rašymas kaip mąstymo forma tampa, o ir aplinkiniai tuo neveikiami.
žmogus turi savo vidinį kelią bei likimą. kad branda suteikia ramybę – nebereikia ieškoti svetimų klaidų, o geriau leisti sau ir kitiems tiesiog būti savimi.
O jei saliakelio atverstum sia diena 2013m pamatytum kad kalbejai, jog bėgant laikui jauni žmonės keičia maksimalizmą į atsargumą ir pradeda derinti svajones su realiomis galimybėmis. raginai neteisti kitų gyvenimo būdo ir pasirinkimų, nes kiekvienas žmog