Diena po dienos aš jaučiuosi prasčiau,
Nežinojau, kas man daros,
Naktimis nemiegojau, dieną kūriau eiles,
Nepaleidau iš rankų gitaros,

Nusprendžiau nueiti pas psichiatrą
Ir paklaust jo kas man yra,
O jis pažiūrėjęs man į akis, atsakė:
Hei, žmogau, tu sergi ir niekas neišgydys tavęs niekada,
Pasauly nėra vaistų nuo šios ligos

Tu sergi ir niekas neišgydys tavęs niekada,
Nes tavo liga vadinasi meilė.
Iš pradžių pagalvojau, jam galvoje negerai,
Aš jaučiuosi visiškai sveikas

Ir parėjęs namo išgirdau skambutį,
Supratau: atėjo laikas,
Ir kai atidariau duris, man suspurdėjo širdis,
Prieš mane šypsojosi ji:
Mano ligos priežastis.

Aš sergu ir niekas manęs neišgydys niekada
Pasauly nėra vaistų nuo šios ligos,
Aš sergu ir niekas neišgydys manęs niekada,
Nes mano liga vadinasi meilė.