pamačiau aš prie kiemo vartų,
to buvau nematęs dar nei karto.
kokios kojos ir plaukai!
o figūra, ar matei?

o kalnai, kalneliai, kalniukai,
dėl jų nusidėtų net angeliukai.
o ar galėtum pasakyti šitą
ir koks gi tavo vardas? Zita

o kaip norėčiau aš sutikti Zitą,
sakyti jai „myliu“ kiekvieną rytą.
bet aš žinau, vis tiek ji eis pas kitą,
na ką gi man dabar daryti, Zita?


ei mažyte mano, Zita,
gal nevaikščiok tu pas kitą?
dovanosiu tau gėles,
skrisim į pačias žvaigždes.

bet nužvelgęs ją įdėmiau,
iš Zitos žvilgsnio supratau -
ši mažulė, ji ne man,
dovanosiu ją kitam.

o kaip norėčiau aš sutikti Zitą,
sakyti jai „myliu“ kiekvieną rytą.
bet aš žinau, vis tiek ji eis pas kitą,
na ką gi man dabar daryti, Zita?
(x4)