|
|
|
|
|
Kagi, kažkas priėjo prie manęs
Bet nežinaojau ką daryti
O paskui kažkas pasakė man labas
Bet nežinojau ką daryti
Nes manau, kad mano žodžiai galėtų
Iškraipyti, todėl nusisuku, imu
Didelį gurkšnį būtį linkmu, nes žinau, kad neiko negaliu padaryti
Tada motina bandė mane skatinti
Kai sedėjau ant žemės
Kažkas vertė mano mažas akis atsimerkti
Bet negalėjau suprasti garso
Nebesvarbu, nes mano akys užmerktos
Ir jie neturi jokių jausmų
Noriu būti užsidaręs, negaliu to padaryti, kai jie manęs nekenčia
Bet žinau, kad nieko negaliu padaryti
Kai mano mintys pradeda jaustis kaip mano
Jie atima iš manęs, atrodo vyksta
Visada (Kiekvieną kart)
O jausmai, kurie yra tau puikūs
Kažkas yra
Kas, mano, kad jie yra netikri
Tai galvok apie kažką naujo
Nebeliko ką padaryti
Ir tada mano stabai eina šalia manęs
Kai pažvelgiau į juos, pamačiau kad jie nyksta
Paslaptingas naikinimas
Daugiau klausau ką jie sako
Ir tai reiškia, kad nebėra ką daryti?
Nebėra jokio mąstymo
Nebėra jokių jausmų
Nes nėra teisingos nuomonės
Tai, gal gali pasakyti, ką turėčiau daryti?
|