(Eric Clapton)
Sailing down behind the sun,
Waiting for my prince to come.
Praying for the healing rain
To restore my soul again.
Just a toerag on the run.
How did I get here?
What have I done?
When will all my hopes arise?
How will I know him?
When I look in my father's eyes.
My father's eyes.
When I look in my father's eyes.
My father's eyes.
Then the light begins to shine
And I hear those ancient lullabies.
And as I watch this seedling grow,
Feel my heart start to overflow.
Where do I find the words to say?
How do I teach him?
What do we play?
Bit by bit, I've realized
That's when I need them,
That's when I need my father's eyes.
My father's eyes.
That's when I need my father's eyes.
My father's eyes.
Then the jagged edge appears
Through the distant clouds of tears.
I'm like a bridge that was washed away;
My foundations were made of clay.
As my soul slides down to die.
How could I lose him?
What did I try?
Bit by bit, I've realized
That he was here with me;
I looked into my father's eyes.
My father's eyes.
I looked into my father's eyes.
My father's eyes.
My father's eyes.
My father's eyes.
I looked into my father's eyes.
My father's eyes.
Mano dainos interpretacija: Plaukimas užu saulės,
Laukimas mano išganytojo.
Meldimas gydančio lietaus.
Atgaivinimas mano sielos.
Pasidariau aš bėgantis gyvūnas
Kaip atsidūriau?
Kuom nusikaltau?
Kada mano visos viltys
išsipildys?
Kaip aš pažinsiu,
Tai pasakęs.
Kada žiūrės vėl į mane
Atgręžtos mano tėtės akys?
Tuomet ir vėl šviesa mane lydės
Lopšinės iš senų laikų skambės.
Kai seksiu akimis aš sodinuką augant,
Pajusiu savo širdį persipildant:
Kur rasiu tuos žodžius kuriuos turiu ištart?
Kaip jį mokinsiu?
Kokiais žaislais užimsiu?
Lašas po lašo
Aš suprasiu
Jos - ko man reikia,
Jos - kai man reikia.
Kaip aš pažinsiu,
Tai pasakęs.
Kada žiūrės vėl į mane
Atgręžtos mano tėtės akys?
Tuomet tolimi, neryškūs debesys
Ištryškus
Mano akims į ašaras
Parodys aštrias savo keteras.
Aš - tai tas tiltas, kuris supiltas
Iš molio - nuo pat pamatų, netvirtas.
Nušluojamas vandens srovės
Ir siela
Nuslysta mirti,
Man sąžinėj nemiela:
Kodėl jo netekau? Ar bent pats keistis mėginau?
Lašas po lašo
Aš suprasiu
Jis buvo su manim,
Jis liko su manim,
Ar aš atpažinau jį
Tai pasakęs:
Kad į mane žiūrėjo
Atgręžtos mano tėtės akys?
____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo
Ką tik ištryniau net neegzistavusią dainą. Kuri turėjo 6 like'us ir net vertinimus. Kaip įdomu Pastebėjau, mūsuose labai daug betvarkės su lietuviškais atlikėjų profiliais. Gerai, kad bent lietuviškų nėra tiek jau daug, tai įmanoma sutvarkyti.
Anigdotas. Mokslininkas susikibo su mokslininku. Vienas teige kad miegas ilgina gyvenima, kitas- kad trumpina. Dalyvavo tv forumuose, rase soc medijoj, net kalbejo minioms. Jie vienas kitu staiga susizavejo ilgai besipykdami. Ir vienadien priejo isvados
Taip ir padarysim tada Ir su kitais atvejais, jei pasitaikys, manau, galima taip pat daryti. Kaip kažkas minėjo, kad čia šiukšlynas, tai labai neprošal apsivalyti ir truputi daugiau tvarkos sukurti.
Pastebėjau Arvydo Vilčinsko profilyje visad buvo po dvi tas pačias dainas (dvi po dvi), tik vienos dvi nepriskirtos albumui. Tiesiog negražiai dubliuojasi, tai būtų gerai ištrinti, bet visos turi nemažai like'ų. Galvoju, ar vis tiek galima būtų trinti
2012 m. sausio 24 d. 12:28:39
Plaukimas užu saulės,
Laukimas mano išganytojo.
Meldimas gydančio lietaus.
Atgaivinimas mano sielos.
Pasidariau aš bėgantis gyvūnas
Kaip atsidūriau?
Kuom nusikaltau?
Kada mano visos viltys
išsipildys?
Kaip aš pažinsiu,
Tai pasakęs.
Kada žiūrės vėl į mane
Atgręžtos mano tėtės akys?
Tuomet ir vėl šviesa mane lydės
Lopšinės iš senų laikų skambės.
Kai seksiu akimis aš sodinuką augant,
Pajusiu savo širdį persipildant:
Kur rasiu tuos žodžius kuriuos turiu ištart?
Kaip jį mokinsiu?
Kokiais žaislais užimsiu?
Lašas po lašo
Aš suprasiu
Jos - ko man reikia,
Jos - kai man reikia.
Kaip aš pažinsiu,
Tai pasakęs.
Kada žiūrės vėl į mane
Atgręžtos mano tėtės akys?
Tuomet tolimi, neryškūs debesys
Ištryškus
Mano akims į ašaras
Parodys aštrias savo keteras.
Aš - tai tas tiltas, kuris supiltas
Iš molio - nuo pat pamatų, netvirtas.
Nušluojamas vandens srovės
Ir siela
Nuslysta mirti,
Man sąžinėj nemiela:
Kodėl jo netekau? Ar bent pats keistis mėginau?
Lašas po lašo
Aš suprasiu
Jis buvo su manim,
Jis liko su manim,
Ar aš atpažinau jį
Tai pasakęs:
Kad į mane žiūrėjo
Atgręžtos mano tėtės akys?
____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo