Sėdėti per naktį buvo smagu,

Užmiršome viską, kas buvo skaudu,

Net užmiršome ir tai, kas buvo svarbu,

Mes palikome už durų

Savo klaidas ir batus,

O už lango buvo minus trisdešimt du,

Aš užjaučiu tuos, kam važiuot autobusu,

O tu man sakai; aš noriu būti kitur,

Brolau, juk viskas gyvenime savo laiku.



Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam

Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam

Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur

Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?

Kartais atrodo artėja piz....,

Kartais, kad viskas dar priešaky ,

Aš žinau mums lieka viena, judėti pirmyn

Ar aukštyn ar žemyn , ar bristi gilyn

Kiekvienas mes esam savo duobėtam kely

Ir jei šiandien ryte tu krenti

Reiškia rytoj tu kilsi aukštyn,

Nes juk viskas gyvenime juda viena kryptim



Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam

Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam

Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur

Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?